„Kiekvieną mėnesį, kaip rodo „Registrų centro“ statistika, Lietuvoje dienos šviesą išvysta po tūkstantį ir daugiau naujų įmonių, – sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – didžioji dalis iš pat pradžių paprastai įdarbina tik patį verslo kūrėją, tačiau vėliau, plečiantis verslui, tenka pamąstyti ir apie darbo jėgą bei protus iš šalies. Seniai ir sėkmingai veikiančios bendrovės, viliodamos darbuotojus, gali remtis per ilgesnį laiką susikurta reputacija ar matomais verslo rezultatais. Viso to neturi naujokės. Juk ir bankai į jaunus verslus žiūri labai atsargiai. Tačiau, kaip parodė, mūsų atliktas tyrimas, kurio metu apklausėme 1331 naujo darbo besidairantį Lietuvos gyventoją, naujas ir dar savo vardo neįtvirtinęs verslas lietuvių negąsdina.
Vilniečiai naujokams reiklesni
Net 94,7 proc. apklausos dalyvių patikino, kad eitų dirbti į įmonę, kuri gyvuoja mažiau nei metus. Iš jų beveik 40 proc. respondentų įmonės amžiui neteikia reikšmės, 28,7 proc. netgi būtų įdomu dalyvauti ir prisidėti kuriant naują verslą, o 7,3 proc. mano, kad tokioje įmonėje padarytų greitesnę karjerą. Likusieji naujokės darbo pasiūlymui tartų „taip“, jei tai būtų respondento svajonių darbas.
Populiariausios priežastys atmesti jaunos įmonės darbo pasiūlymą būtų stabilumo trūkumas, taip pat didelė betvarkė, anot apklausos dalyvių, būdinga dar nesusiformavusiam verslui. Tačiau neigiamai nusiteikusių naujo verslo atžvilgiu teprisirinko tik 5,3 proc.
Įdomu, kad sprendžiant dėl darbinimosi nė metų neturinčioje įmonėje vyrams labiau imponuotų galimybė prisidėti prie naujo verslo kūrimo, o moterys leistųsi į avantiūrą tik jei siūlomas darbas iš tiesų būtų itin laukiamas ir tinkamas. Be to, įmonės amžius gyvenantiems Vilniuje kiek svarbesnis nei kitų Lietuvos vietų gyventojams. Matyt, tai paaiškinama didele darbo vietų pasiūla sostinėje. Įmonės amžius taip pat mažiau rūpi ir trisdešimtmečiams bei jaunesniems, o štai tie, kuriems per 30, dar „nesusitupėjusiems“ darbdaviams kelia daugiau reikalavimų nei jaunesni darbuotojai. Tarp vyresnių dirbančiųjų taip pat daugiau ir tvarkos bei stabilumo mėgėjų.
Jauni verslai – didesnė rizika
„Analizavome įmones, įregistruotas Lietuvoje prieš dvejus metus, – sako įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva Borisas Chijenas, – paaiškėjo, kad praėjus vos trims mėnesiams nuo įsikūrimo nė vieno darbuotojo neturėjo daugiau nei pusė visų naujai registruotų kompanijų. Žinoma, galima pasakyti, kad naujas verslas reikalauja ilgesnio įsibėgėjimo ir personalas atsiras po pusmečio ar metų.
Deja, po 12 mėn. bent vieną darbuotoją priėmusių naujokių priskaičiavome tik 56 proc., o vėliau šis skaičius netgi buvo linkęs mažėti. Po dvejų veiklos metų darbuotojais pasigirti galėjo tik mažiau nei 53 proc. naujų įmonių. Visuose naujuose versluose triūsė per 4700 dirbančiųjų arba dviem tūkstančiais daugiau nei po trijų mėnesių nuo įmonių įsteigimo. Tiesa, ketvirtadalis iš darbuotojus turėjusių kompanijų darbu aprūpino tik vieną asmenį, greičiausiai patį verslo savininką.“
Per dvejus veiklos metus jaunos įmonės uždirbo ne kažin kiek turto. Tik 16 proc. iš jų įsigijo transporto priemonių (ar persirašė savininkų turėtas), o nekilnojamasis turtas registruotas tik vienos vardu. Iš veikiančių įmonių liūto dalį sudarė verslai, kurių pirmų metų pajamos buvo mažesnės nei 30 tūkst. eurų.
Neaplenkė naujokių ir verslo negandos. Jau pirmaisiais jų veiklos metais buvo įšaldytas šešių įmonių turtas, o šiemet tai patyrė 26 jaunos įmonės. Per dvejus metus jaunos kompanijos kaip atsakovės 90 kartų dalyvavo teismuose. O turinčių skolų Sodrai iš „antramečių“ dabar yra beveik 17 proc. Tiesa, tūkstantį ir daugiau eurų įsiskolinusių naujokių priskaičiuojama 5,1 proc.
Tarp įsteigtų prieš dvejus metus turime ir jau pabaigusių ar bebaigiančių savo veiklą. Paskelbtos bankrutuojančiomis, jau bankrutavusios, likviduojamos ar jau likviduotos yra 4 proc. iš visų jaunų įmonių. Verta priminti ir apie 52,5 proc. verslų, kurie formaliai veikia, bet iš tikro juose nebedirba nė vienas darbuotojas.
