Todėl nenuostabu, kad virš pusės milijardo paskyrų turinčio socialinio tinklo „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey prieš dvejus metus pareiškė seniai neturintis nuosavo kabineto, ir netikintis tradicinėmis biurų erdvėmis. „Vietos sau turiu savo planšetiniame kompiuteryje“, – teigė J.Dorsey.
Pasaulinio socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas dar prieš penkerius teigė, kad privatumas šiais laikais nebėra socialinė norma, kadangi dabar žmonės dalinasi daugiau informacijos su didesniu kiekiu žmonių mieliau. Panašiu principu vadovaujasi ir kai kurie Lietuvoje veiklą vystančių tarptautinių įmonių vadovai. Išsamiau apie darbą atsisakius privačių kabinetų papasakojo Suomijos NT investicijų ir valdymo įmonių grupės „Technopolis“ Lietuvoje vadovė Lina Paukštė ir pasaulinės finansinių paslaugų ir technologijų bendrovės „Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė Arminta Saladžienė.
Trukdydavo savo ir kitų darbui
„Technopolis“ generalinė direktorė Lietuvoje L.Paukštė jau kurį laiką dirba vienoje erdvėje kartu su kolegomis, ir teigia nebegalinti įsivaizduoti darbo kitaip. Be sienų dirbanti, už 3,6 tūkst. žmonių infrastruktūrą atsakinga vadovė teigė pastebėjusi akivaizdų savo pačios darbo našumo pagerėjimą.
„Kai įrenginėjome mūsų biurą, paprašiau atskiro kabineto. Maniau, jo reikės darbui su konfidencialia informacija, taip pat erdvės privatiems verslo pokalbiams. Kabinetą įrengėme. Sparčiai augant komandai, supratau, kad nebenoriu sėdėti atskirta nuo jos. Dabar dirbu su komanda, ir, tiesą sakant, ir pati jaučiuosi daug geriau, o ir darbo našumas didesnis“, – teigė pašnekovė.
„Technopolio“ administracijos darbo erdvė išskirstyta į kelias pagrindines erdves: vadovo kabinetą, uždarą posėdžių kambarį, ir bendrą darbuotojų erdvę.
Prie jos kolegų buvo viena laisva vieta, tad ten ir persikėlė vadovė. Pasak L.Paukštės, jei jai tenka dirbti su konfidencialia informacija, ji tiesiog ima savo nešiojamąjį kompiuterį, ir eina į senąjį kabinetą, kuris dabar atviras visiems darbuotojams, jei jiems reikia susikaupti ar ilgiau pakalbėti telefonu.
Naujovė – kambariai pokalbiams telefonu
L.Paukštė teigė, kad privačios erdvės poreikis biuruose visgi yra, tad pastaruoju metu Lietuvoje biuruose vis dažniau įrengiami uždari kambariai ar baldiniai sprendimai pokalbiams telefonu.
„Tai, kad vadovai atsisako kabinetų, rodo ir kitą tendenciją – biuruose atsiranda kitokios erdvės. Kai biure yra vien kabinetai ir susitikimų kambariai, trūksta kitokių erdvių kitokioms darbo funkcijoms, nei vien tik sėdėjimas prie kompiuterio.
Kai erdvės tampa atviros, atsiranda galimybės dirbti kitaip, pavyzdžiui, padaryti neformalų susitikimą. Todėl dabar vis dažniau įrengiami atviri kampai su patogiais krėslais, kur žmonės galėtų gerti kavą ir laisvai kalbėtis su verslo partneriais ar klientais“, – dėstė „Technopolio“ Lietuvoje generalinė direktorė.
L.Paukštė džiaugėsi, kad kolegų reakcija į tokį jos žingsnį buvo labai pozityvi. „Be to, tos ypatingai konfidencialios informacijos, kuria negalima būtų pasidalinti su visa komanda, šiais laikais yra labai mažai. Kaip tik norisi, kad komanda žinotų ne tik savo sritį, bet ir tai, kas vyksta kitur. Kolegos įvertino tokį pasitikėjimą ir taip mūsų komanda tik sustiprėjo“, – pasakojo L.Paukštė.
„Jokių durų“ politika
Teigiamais darbo bendroje erdvėje su kolegomis vaisiais džiaugiasi ir pasaulinės finansinių paslaugų ir technologijų bendrovės „Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė A.Saladžienė.
„Jau greitai bus metai, kai mūsų biurui persikrausčius į naują verslo centrą, privatų vadovo kabinetą esu iškeitusi į darbo vietą šalia kolegų. Dirbame atviroje erdvėje – be sienų. Taip dirba ir visi mūsų padalinių vadovai“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, ši į jų biurą iš Skandinavijos atkeliavusi idėja pasiteisino, nes taip ne tik žodžiais, bet ir veiksmais parodoma, kad biuras yra atviras, jame nėra laikomasi senamadiškų hierarchijos principų, o jo vadovę lengva pasiekti bet kuriuo darbo metu.
„Tai, kad dirbu kartu su kolegomis vienoje erdvėje suponuoja ir tam tikrą bendravimo toną – visi su visais bendraujame vienodai kolegiškai, draugiškai. Juokaujame, kad pas mus organizacijoje vyrauja ne „atvirų durų“, o „jokių durų“ politika“, – šypsojosi A.Saladžienė.
Pašnekovė pripažino, kad persikelti iš uždaro kabineto į atvirą, daug judresnę erdvę jai buvo tam tikras iššūkis. Tačiau jį vadovė teigė priėmusi džiugiai, nes jai patinka išeiti iš komforto zonos.
„Papildomai motyvuoja itin teigiama kolegų reakcija. Kartais labai maži dalykai padeda kurti gerą dinamiką biure – kad ir tai, jog dabar iš komandiruotės grįžusi su saldžiomis lauktuvėmis, jas padedu šalia savo darbo stalo ir visi praeinantys kolegos pakviečiami pasivaišinti“, – pasakojo pašnekovė.
Sumažėjo poreikis posėdžiams
A.Saladžienės teigimu, dėl naujos darbo specifikos pasikeitė kai kurie jos darbo įpročiai: atsirado daugiau spontaniško bendravimo, dėl kurio, atrodytų, sumažėjo jos darbo efektyvumas.
Tačiau tai, pasak A.Saladžienės, jokiu būdu nėra nuostolis, nes kartu atsirado artimesnis ryšys su kolegomis, paspartėjo informacijos sklaida, sumažėjo posėdžių poreikis – reikiama informacija apsikeičiama natūraliai.
„Vienas grupės vadovų iš JAV juokaudamas nuramino mane, kad, net jeigu pati per darbo dieną daug nenuveikčiau, o visų kitų darbuotojų produktyvumas pakiltų dešimtadaliu, tai būtų didelis laimėjimas įmonei. Dirbdama kartu su kolektyvu vienoje erdvėje, pradėjau geriau jausti biuro nuotaikas, tai, kas tuo metu organizacijai ar konkretiems darbuotojams labiausiai rūpi.
Jeigu turiu padirbėti, tarkime, su konfidencialia informacija ar atlikti maksimalaus susikaupimo reikalaujantį darbą, tiesiog nueinu į savo „susitikimų, koncentracijos ir meditacijos“ kambarį, kuris yra tiesiai už mano stalo. Kasdienių klausimų matymas padeda vėliau priimti geriausius streteginius sprendimus“, – apie teigiamą praktiką, atsisakius privataus vadovo kabineto, pasakojo “Nasdaq“ Baltijos rinkos vadovė.
