Lietuvos eksportas didėja, bet iššūkių dar yra

Kas lėmė tokį eksporto (be naftos produktų) padidėjimą, palyginti su 2015 m.?

Visų pirma, prekių eksportas 2015 m. labiausiai sumažėjo dėl recesijos Rusijoje ir dėl Rusijos taikomų prekybos apribojimų. Prekyba sulėtėjo ne tik su Rusija, bet ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis, pavyzdžiui, Baltarusija. Tačiau jau 2015 m. viduryje padėtis iš dalies stabilizavosi: nors eksportas į Rusiją tebemažėjo, kritimo tempai buvo mažesni. Kita vertus, Rusija dar vis taiko prekybos apribojimus, be to, toliau prognozuojamas jos ekonomikos nuosmukis, todėl reikšmingesnės eksporto į ją plėtros nesitikima.

Antras svarbus veiksnys – sparčiai augantis eksportas į kitas nei NVS šalis. Dar 2015 m. pastebėtas augantis eksportas tebeauga ir dabar. Įdomu, kad pastaruoju metu didėja prekyba su tolimesnėmis šalimis, taip pat ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Į jas prekių plūstelėjo jau 2014 m. viduryje. Prie pastarojo augimo galimai prisidėjo ir silpnesnis euro kursas.

Trečias veiksnys – tai besitęsiantis sėkmingo derliaus eksportas. Ypač geras buvo javų derlius. Didžioji jo dalis nukeliavo į Saudo Arabiją. Ji 2015 m. tapo viena iš 25 svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių.

Galiausiai yra ir vidaus priežasčių. 2015 m. daugiau investuota, įdarbinta žmonių. Visoje šalyje užimtų darbo vietų išaugo apie 2 proc., o pramonėje ir apdirbamojoje gamyboje – daugiau nei 3 proc. Daugėja susitarimų, leidžiančių eksportuoti Lietuvos prekes į užsienio šalis. Pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. paskelbė, kad susitarimai dėl kiaulienos ir jautienos eksporto pasiekti su Juodkalnija, Honkongu ir JAV, dėl jautienos – su Bosnija ir Hercegovina bei Tunisu, dėl pieno produktų – su Čile ir Argentina, dėl žuvininkystės produktų – su Brazilija.

Vis dėlto iššūkių tebėra. Tarptautinė aplinka yra trapi, daugelio šalių augimo prognozės pastaruoju metu mažinamos. Lietuvoje matomas motyvuotos darbo jėgos trūkumas, nepaisant kylančio darbo užmokesčio.