Tradicinis verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalis Prienų rajone, „Harmony park“ teritorijoje rengiamas liepos 8-10 dienomis.
‒ Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime kalbėsite apie neatrastas ir neišnaudojamas moterų galimybes versle. Kodėl pasirinkote tokią temą? Kokių neatrastų ir neišnaudojamų moterų galimybių versle matote?
‒ Pastaruoju metu šiai temai skiriama vis daugiau dėmesio – žiniasklaidoje, verslo sektoriuje, politikoje. Daug gerosios patirties galime pasisemti iš Skandinavijos šalių ‒ tiek verslo įmonėse taikomų pavyzdžių, tiek įstatymų. Pavyzdžiui, Norvegija ‒ viena pirmųjų šalių pasaulyje, kur numatytos lyčių kvotos įmonių valdybose.
Lietuvoje situacija labai įdomi ‒ daugybė moterų yra pasiekusios aukštas pozicijas iek valstybės institucijose, tiek privačiame sektoriuje, bet manome, kad išnaudotas dar ne visas potencialas, kad jo yra daug daugiau. Jei daugiau moterų būtų motyvuotos, augtų jų ambicijos siekti karjeros, ateityje lyčių balansas vadovaujančiose pozicijose būtų dar geresnis.
Mes banke jau kurį laiką aktyviai taikome lyčių lygybės politikos nuotatas ir matome pirmuosius rezultatus. Jaučiame, kad komandos, kuriose geresnis vyrų ir moterų balansas, yra kūrybiškesnės, užtikrina platesnį požiūrį, sukuria daugiau inovacijų. Taigi tokiu būdu galime pasirinkti geresnę strategiją ateičiai ir sulaukti didelės finansinės naudos.
‒ Lietuvos moterys sudaro daugiau nei pusę gyventojų, yra vienos labiausiai išsilavinusių ES, jų vadovaujamos bendrovės mažiau įsiskolina ir ne prasčiau atlaiko rinkos iššūkius, bet trims vadovams vyrams tenka tik dvi moterys, jos uždirba vidutiniškai mažiau, rečiau kuria savo verslą. Kodėl? Ar pačios moterys stokoja ambicijų ir abejoja galimybe suderinti šeimą su karjera, ar problema slypi išorėje ‒ visuomenės požiūryje, esą vadovauti geriau geba vyrai, o moterys pasiduoda tokiam spaudimui?
‒ Manyčiau, problema yra sudėtinė. Moters rolė visuomenės akyse istorijoje keitėsi labai stipriai. Istoriškai moters rolė buvo labiau susijusi su buitimi, vaikais, jų auginimu, auklėjimu, ugdymu. Šiandien pasaulis stipriai keičiasi, atsiranda daugiau galimybių atitrūkti nuo buitinių dalykų, vyrui ir moteriai pasidalinti darbus namuose, vaikų auklėjimą. Pastarojo šimtmečio pokyčius lėmė ir pasikeitusios buities sąlygos, technologijos, pradedant tuo, kad vaikus auginti tapo lengviau dėl tokių dalykų, kaip sauskelnės, baigiant tuo, kad plačiai naudojamos skalbyklės, džiovyklės, įvairiausios kitos mašinos, kurios padeda buityje. Susikuria tam tikra terpė siekti karjeros.
Ne mažiau svarbus ambicijų klausimas, nes, einant karjeros keliu, kyla klausimų: kas toliau, ar esu patenkinta tuo, kur esu, ar galiu eiti į priekį. Manau, kad šiuo aspektu reikia ypač padirbėti, nes ambicijų dar nėra pakankamai. Kuo jų daugiau, tuo daugiau pasiekimų matysime. Kita vertus, reikia pasidžiaugti, kad rimtose pozicijose jau yra daug vadovių moterų.
Aišku, svarbi organizacijų rolė padedant atsiskleisti darbuotojų potencialui. Kaip darbdaviams tapti patrauklesniems ir atsižvelgti į konkrečius poreikius, pavyzdžiui, ieškoti sprendimų, kaip vaikų auginimą suderinti su darbu? Mes galvojame, kokius lanksčios darbo sistemos variantus galėtume pasiūlyti. Jei įtrauktume daugiau moterų, kol jų vaikai dar maži, taip bent iš dalies grąžintume į darbo rinką anksčiau ir sumažintume riziką prarasti reikiamas kompetencijas. Sudarius tinkamas sąlygas ir ambicijos tampa lengviau įgyvendinamos.
‒ Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Projektų vadovei, kuriai svarbu rezultatas, tikriausiai galima pasirinkti, kada ir kokiu tempu dirbti, nebūnant viso laiko biure. O ką daryti, pavyzdžiui, banko skyriuose nustatytu laiku klientus aptarnaujančioms darbuotojoms?
‒ Viskas įmanoma, tereikia labai daug noro. Darbo kodeksas daug metų nekeistas ir netaisytas, yra teisinių niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Bet, mūsų nuomone, tikrai galima pamąstyti, kaip vietoj visą dieną dirbančio žmogaus galima nusamdyti keletą, dirbančių po kelias valandas, ir tokiu būdu užtikrinti nuolatinį buvimą, jei reikia dirbti su klientais. Mes turime garantuoti, kad žmogus bus visą dieną.
Projektų atvejais svarbu, kad jie būtų įgyvendinti, o darbo grafikas išties gali būti lankstesnis. Ieškome sprendimų ir tikimės, kad iki metų pabaigos savo organizacijoje turėsime daugiau galimybių moterims derinti darbo grafiką.
‒ Kuo moterys vadovės geresnės? Manoma, kad jos emocingesnės, rūpestingesnės ‒ ar tai privalumai?
‒ Yra ir labai emocingų vyrų (juokiasi). Nesakyčiau, kad lytis yra lemiamas veiksnys, lemiantis, kas yra geresnis vadovas, bet, mano supratimu, moterys pasižymi išskirtinumu ‒ jos nuo labai anksti prisiima daug atsakomybės ant savo pečių ir šeimoje, ir darbe. Galima sakyti, kad tradiciškai jos rūpestingesnės. Iki šiol moters buvimas yra atsakomybės prisiėmimas. Todėl ir organizacijoje ji yra tas žmogus, kuris nebijo prisiimti atsakomybės. Tai yra nauda organizacijai, nes atsakomybė prisiimta visiškai, kartais net per daug.
Verta paminėti, jog moterys taip pat įvertina situacijos socialinius aspektus, atsižvelgia, ar sprendimai daro įtakos aplinkai, galbūt turi platesnį požiūrį ‒ ne tik kokia yra mano organizacija, bet ir kokį poveikį turėsime visuomenėje, šalyje ir pasaulyje.
‒ Nevyriausybinė organizacija „Catalyst“ prieš keletą metų nustatė, jog bendrovės, kurių valdybose yra daugiau moterų, pasiekė ketvirtadaliu didesnę investuoto kapitalo grąžą, jų pardavimų grąža irgi buvo aukštesnė. Kuo paaiškintumėte tokią statistiką?
‒ Jei žiūrėsime į svarbias roles valstybėje ir versle užėmusias moteris istorijoje, manau, jos buvo stipriai pranašesnės. Juk norėdamas prasimušti ir tapti aukščiausiu vadovu turėjai būti stipriai pranašesnis. Kai ateina stiprus žmogus su rimta kompetencija, stipriomis vertybėmis, natūralu tai daro daug teigiamos įtakos rezultatams. Tikiu, kad kiekvienoje įmonėje ir organizacijoje labai daug priklauso nuo žmogaus, užimančio aukščiausią vadovaujančią poziciją.
‒ Ar jums pačiai yra tekę atsidurti situacijoje, o gal apie jas girdėti iš kitų moterų, kai tenka demonstruoti ne tik savo gebėjimus, bet ir įrodyti, kad jais prilygstate vyrams?
‒ Manau, yra sričių ar industrijų, kur buvimas vyru ar moterimi gali teikti tam tikrų privalumų. Kita vertus, tai gali būti ir išskirtinumas. Žiūrint į finansų sektorių, kuriame tradiciškai dominuoja vadovai vyrai, pranašumas yra kompetencija, gebėjimas mąstyti plačiai, vadovo, kaip asmens, bruožai, o ne išskirtinai vyriškos ar moteriškos savybės.
‒ Lietuvos finansų sektoriuje daugiau nei 75 proc. darbuotojų sudaro moterys. Kuo jas vilioja tokia gana „vyrišką‟ įvaizdį turinti sritis? Ar mokykloje matematika jums buvo artimesnė?
‒ Man visada patiko matematika! Skaičiai man visada labai patiko. Kai pradėjau dirbti banke, patiko visa aplinka, santykiai su klientais, bet kartu buvo daug finansinių aspektų.
Banke, aišku, yra daug įvairių sričių, ne tik finansai: rinkodara, viešieji ryšiai, palaikymo funkcijos, informacinės technologijos, produktai. Todėl daug moterų „atranda‟ save banke. Akivaizdu, kad moterims skaičiai irgi patinka.
‒ Bet panašu, kad moterims prie širdies nedideli verslai, susiję su auklėjimu, mokymu, socialine rūpyba, maitinimu, medicina, buhalterija, grožio ir stiliaus industrija, konsultacijomis. Kaip jums pavyko tapti vieno didžiausių Lietuvos bankų vadove?
‒ Turiu paprastą taisyklę, kuria vadovaujuosi visą gyvenimą: visuomet daryk geriausia, ką gali toje situacijoje, ir ne rytoj ar poryt, o čia ir dabar. Tokiu principu vadovaujuosi jau labai seniai.
Ambicijų visuomet buvo, kaip ir noro išstumti save iš komforto zonos. Labai padėjo gyvenimas kitose šalyse, pavyzdžiui JAV, kur nėra nei draugų, nei pažįstamų, turi rasti savo kelią ir gyvenimo prasmę.
Patiko mokytis, finansai. Kai nuėjau į banką, supratau, kad bankas yra vieta, kuri labai tinka pagal mano asmenybę. Svarbu atrasti, kas tau tinka ir patinka, o tuomet dėlioti karjeros kelią ‒ kur būti, kokių papildomų profesinių įgūdžių įgyti, ‒ ir nuolat tobulėti. Labai svarbu niekada nesustoti vietoje.
‒ Kaip jaučiatės, eidama aukštas pareigas? Ar kolegos žiūri kitaip? Kaip reaguoja kitų bankų vadovai ‒ moterų tarp jų ne tiek daug? Skandinavai tikriausiai mažiau kreipia dėmesio, o kiti?
‒ Manau, būna įvairiai. Lytis labiau užkliūna tikrai ne Skandinavijoje. Ten, manau, jau pasiektas lygis, kai didelių skirtumų nėra ir daug svarbių pozicijų užima moterys. Bet dar negali žmonės patikėti (juokiasi), kad moteris, dar ir jaunokai atrodanti… Vaizdas netipinis. Retkarčiais tenka ir su tuo susidurti.
Požiūris iš pirmo žvilgsnio, manau, yra asmeninis, o po to natūraliai viršų paima žmogaus kompetencija, žinios ‒ komunikacija. Jei pajaučia, kad susiduria su pašnekovu, kuris situaciją valdo visapusiškai, greitai ištirpsta pirminiai stereotipai.
‒ O šeimos, artimųjų, bičiulių reakcija ‒ ar nebandė atkalbėti: kam, išsireikšiu stereotipiškai, gležniems moters pečiams milijonų verta našta, atsakomybė, begalinės darbo valandos?..
‒ Šeima visuomet palaiko, tai man labai svarbu ir smagu. Dėl to atsiranda galimybių kažko daugiau siekti, ypač jei artimieji dar ir skatina. Mano situacija būtent tokia: kuo gali, tuo padeda, nes tikrai reikia pagalbos, nėra paprasta. Man tenka daug keliauti, o jiems ‒ daug paaukoti, kad tai būtų įmanoma.
Mes esame įpratę buvimą kartu vertinti ne pagal laiko trukmę, bet orientuotis į kokybę. Kai tik galime, kažką kokybiško kartu veikiame. Tuo metu reikia skirti dėmesio ir vaikams, nors jie ‒ nebe mažiukai, jau paaugę, 14 ir 12 metų. Jei vertinsime kiekybiškai ‒ ne tiek daug to laiko būna, tačiau reikia stengtis turimą laiką su šeima leisti kokybiškai.
‒ Kas jus įkvepia profesinėje srityje?
‒ Pagrindas ir įkvėpimo šaltinis yra šeima. Mano tėvai visą laiką dirbo vadovaujantį darbą ir aš net neturėjau minčių, kad su manimi bus kitaip. Pirmas įkvėpimas gyvenime buvo tėvai.
O vėliau ‒ daugybė pavyzdžių pasaulyje, pradedant tokiomis asmenybėmis, kaip Coco Chanel, kuri buvo labai stipri, savo verslą susikūrė ir išsiskyrė emancipacija, gebėjimu įgyvendinti savo viziją. Dar ‒ Oprah Winfrey, padariusi įspūdingą karjerą, iš sudėtingos situacijos tapusi pasauline žvaigžde, populiaria pokalbių šou vedėja.
‒ Su kokiais iššūkiais susiduriate pati? Ar matote dar neišnaudotų galimybių?
‒ Jų visada yra. Reikia nuolat tobulėti, dirbti su savimi. Sakyčiau, net baisu atsidurti situacijoje, kur jautiesi komfortabiliai, kur tau viskas pažįstama, ir užmigti toje būsenoje.
Esu iš tų žmonių, kuriems patinka iššūkiai. Visuomet ieškau, kur geriau save išreikšti. Banke šiandien vyksta įdomių procesų, yra daug iššūkių, net nesitikėjau, kad tiek daug darysime. Pavyzdžiui, stipriai keičiasi reguliavimas, turintis įtakos visoms mūsų veikloms, atsiranda naujų rinkos žaidėjų, kurie nėra iš bankinio sektoriaus, tačiau teikia finansines paslaugas. Visi šie procesai skatina tobulėti ir ieškoti naujų sprendimų, tad ir mane motyvuoja toliau dirbti.
‒ Nepasvajojate apie dar aukštesnę poziciją ‒ gal ne Lietuvoje, bet per kelias šalis?
‒ Niekada nesvajoju apie pozicijas, bet koncentruojuosi į tai, ką geriausia daryti čia ir dabar. O pozicijos… Kartais viskas natūraliai susidėlioja. Jei gaučiau pasiūlymą užimti aukštesnes ar kitokias pareigas, jį reikėtų svarstyti ir nutarti, neturiu išankstinio apsisprendimo.
‒ „Swedbank“ iš septynių valdybos narių trys ‒ moterys, siekiama atlyginimus mokėti atsižvelgiant tik į darbuotojų kompetenciją ir rezultatus. Už dėmesį lyčių lygybės ir lygių galimybių politikai buvote nominuoti Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose.
‒ Jau prieš keletą metų buvo atliktas didelis darbas. Daug dėmesio skyrėme. kad į kiekvieną vadovaujančią poziciją būtų abiejų lyčių pretendentų. Kas metus peržiūrime savo žmogiškąjį kapitalą ir planuojame, kad žmogų kiekvienoje pozicijoje galėtų pakeisti tiek vyras, tiek moteris. Kai prireikia pokyčių, yra iš ko rinktis, gali žūrėti abu kandidatus, paanalizuoti.
Galimybė pakilti iki vadovo pozicijos abiem lytims yra vienoda. Toks mūsų planavimas vyksta nuo seno, būtent dėl jo turime kandidatų. Gali dirbtinai pasakyti: dabar turi būti 40 ar 50 proc. moterų, bet jei neturėsi, iš ko rinktis, tiesiog sugriausi visą organizaciją ir nepasieksi jokio rezultato. Tai turi būti daroma pagal planą, turint ateities viziją ir užtikrinant pakeičiamumą.
Reikia ugdyti abiejų lyčių atstovus ir suteikti šansą tiek moterim, tiek vyrams. Tik tuomet bus tokia situacija, kaip pas mus šiandien, kai iš septynių valdybos narių trys yra moterys. Tai yra įmonėje per ilgus metus išugdyti ir tam darbui paruošti žmonės.
‒ Ar reikia kolegas raginti tobulėti ir siekti tam tikrų pozicijų? Kai kurios vyrams ar moterims gali atrodyti nepatrauklios ar nepasiekiamos.
‒ Tikrai reikia. Iš pradžių šis skatinimas net atrodė keistai, nes žmonės jautėsi nejaukiai, lyg kažkas ne taip būtų. Bet praėjo metai-pusantrų ir pajutome didžiulį skirtumą.
Dabar pastebime, kad į pozicijas, kur anksčiau net nematydavome kandidačių moterų, jų atsiranda ir daugėja. Šiandien į visus darbo skelbimus atsiliepia abiejų lyčių kandidatai. Šiuo aspektu reikia sistemiškai dirbti, reikia kompanijos viduje daug kalbėtis ‒ kodėl tai darome, ko iš to tikimės, ‒ tik tokiu būdu pasiekiame situaciją, kai visi laimingi, patys ieško ir supranta privalumus. Nauda ateina, jei teisingai suplanuoji ir padarai. To negalima nevertinti.
Būna, kad ir vyrus reikia paskatinti pretenduoti į kai kurias pozicijas ‒ gal dėl žmogaus asmeninių savybių, juk kai kurie yra kuklesni už kitus. Yra ir labai nekuklių žmonių, bet jiems tuomet gal trūksta kompetencijos.
