Pirmiausia, problema atsiranda, jog besiskundžiantys išsirenka tam tikrą konkrečią prekę, kuri galimai pabrango. Pavyzdžiui remiantis Statistikos departamentu, svogūnai pabrango per metus beveik dvigubai. Todėl svogūnų mėgėjas gali visiškai pagrįstai stebėtis, kodėl jo mėgstamiausia prekė dabar kainuoja 2 kartus brangiau, nei prieš metus ir jo išlaidos pirkiniams padidėjo.
Iškėlus šią problemą į viešumą, atsiras pavyzdžiui Vičiūnų krevečių valgytojų, kurių krevetės taip pat pabrango dvigubai. Jei krevečių mėgėjas bus labai žinomas ir pasidalins savo krevečių bei skaityta svogūnų brangimo istorija socialiniuose tinkluose, greičiausiai naujienomis pasidalins žiniasklaida, o tada jau iš visur pradės atsirasti nepasitenkinusių vienu ar kitu produktu.
Ar tai žmonės, kurių atlyginimai augo lėčiau, nei jų mėgstamų prekių krepšelis. Ar žmonės, kurių, kaip jau aptartų pavyzdžių, vienos mėgstamos prekės kaina labai smarkiai pakilo. Ar tiesiog gyvenimo nemėgstantys ir vienomis nuoskaudomis gyvenantys nevykėliai.
Kaip bebūtų, visi jie kalbės apie labai konkrečius asmeninius prekių krepšelius ir vieną ar dvi jame pabrangusias konkrečias prekes. Kas šiaip jau nieko neatspindi, bet kai jie užima visą informacinį foną, tai atrodo problema.
Kaip Šiaurės Korėjoje ar Rusijos propagandos burbule žmonės žino tik izoliuotus dalykus ir yra įsitikinę, kad tik jie pasaulyje egzistuoja bei būtent pagal savo turimą selektyviai jiems duodamą informaciją daro išvadas apie visą likusį pasaulį, taip Lietuvoje dabar visi yra įsitikinę, kad kainos labai pakilo, nes pasireiškė kalafiorų, svogūnų ir krevečių mėgėjai.
Tačiau realybėje tai tik keli izoliuoti pavyzdžiai išpūsti iki begalybės. Ką įrodo ir Statistikos departamento rodomi skaičiai. Vidutiniškai prekių krepšelio kaina Lietuvoje per metus nepasikeitė. Tai nėra subjektyvi nuomonė, tai yra tiesiog realių kainų palyginimas realiose parduotuvėse, imant jų vidurkius.
Skaitant komentarus, lengva suprasti aukščiau aptartą išpūtimo efektą. Nes kur ne kur išlenda veikėjas, kuriam netinka paprastas pienas. Jo specialaus pieno kaina smarkiai pakilo, todėl ne, čia ne jo problema, kad jis būtent specialaus specialiai pritaikyto pieno nori, o Statistikos departamento bėda, kad jo asmeninio krepšelio nepaskaičiuoja, bet žiūri realiai ir vidutiniškai.
Kiekvienas žmogus labai natūraliai sureikšmina save ir būtent savo vartojimo įpročius bei iš to daro apibendrintas išvadas. Kas yra visiškai natūrali kiekvieno psichologinė problema, turinti aukštą atvirkštinį tiesioginės koreliacijos koeficientą su išsilavinimu ir intelektu.
Tad techniškai diskusijose dėl kainų teisūs visi. Taip, tam tikriems vartotojams, kurie reiškiasi visur, kainos greičiausiai pakilo. Nes jie vartoja pabrangusias prekes. Tačiau yra žymiai daugiau vartotojų, kuriems kainos nei kilo, nei krito. Tačiau jie niekur nesireiškia, nes yra arba protingesni, arba tiesiog nemato prasmės veltis į diskusijas.
Tačiau besireiškiančių gausa ir iš to sukurtas informacinis burbulas užgožia racionalumą, skatina emocijas ir priverčia net ir kainų augimo nepastebėjusius galvoti, kad viskas yra blogai.
Ypač tokia terpė palanki visokiems marginalams, kurie kiekviena proga nori pareikšti, kaip prie sovieto buvo geriau, todėl pradeda aiškinti, kad čia Lietuvoje tik tokios kainos baisios, o visoje Vakarų Europoje yra pigiau.
Kas yra visiška nesąmonė, kurią labai lengva patikrinti. Tiesiog internete galima pažiūrėti, kiek prekės kainuoja Lietuvoje ir kiek kitose valstybėse. Pagal autoriaus atliktą trumpą analizę, „Tesco“ tie patys produktai vidutiniškai kainuoja maždaug 1.5-2.5 karto brangiau, nei siūlo „Barbora“ (liaudyje žinoma kaip „Maxima“).
Žinoma, galima palyginti Tesco pigiausią agurką su Barboros organiniu pilnu agurku ir pradėti rėkti, kad Maxima žymiai brangiau viską pardavinėja. Bet jei lyginsime visiškai lygiavertes prekes, tai greitai pamatysime, kad tie patys paprasti agurkai kainuoja maždaug 1.2-1.5 karto brangiau „Tesco“, o lyginant organinius ir gerus produktus, kainų skirtumas šoka iki daugiau nei 2 kartų.
Bet norintiems (ar uždirbantiems rublius iš to) parėkauti, tokios smulkmenos nesvarbu. Jie labai daug ir labai garsiai rėkia parankiai atrinktus dalykus tam, kad informacinis burbulas būtų dar labiau didinamas ir kiltų kuo didesnis emocinis nepasitenkinimas, kuris vestų prie suirutės ir chaoso.
Faktas yra tas, kad vidutinio krepšelio kaina Lietuvoje per metus beveik nesikeitė. Produktai yra pigesni, nei geriau gyvenančiose šalyse ir kainuoja brangiau, nei prasčiau gyvenančiose šalyse. Taip tiesiog viskas veikia.
Taip pat faktas, kad per metus gyvenimas labiausiai pabrango pasiturintiems žmonėms, nes labiausiai augo būtent įvairios prabangos prekių ir paslaugų kainos. Maistas restoranuose, gėrimai baruose, eksportuojami iš JAV ir Didžiosios Britanijos daiktai (dėl EUR kurso pokyčio), įvairios paslaugos, kelionės į užsienį.
Tačiau vidutinio paprasto vartotojo pragyvenimui būtinų prekių krepšelio kaina iš esmės nesikeitė. Ir nereikia čia pripainioti asmeniškumų ir asmeninių krepšelių. Nes pasaulis aplink jus nesisuka. Jei pabrango kelios jūsų perkamos prekės, tai nereiškia, kad pabrango viskas.
