R.Švedo nuomone, dviejų atominių
elektrinių statyba šalia Lietuvos ir Lenkijos yra geopolitinis
sprendimas, ir juo norėta apsunkinti gyvenimą visam Baltijos
regionui.
„Aš vertinu šį projektą absoliučiai aiškiai – kad tai yra
geopolitinis projektas, tai yra geopolitiškai buvo pasirinktas
taškas būtent šioje vietoje ir kartu su Kaliningrado AE, kuri irgi
buvo pradėta statyti, bet jos statybos buvo įšaldytos iš karto po
referendumo, įvykusio Lietuvoje dėl Visagino AE. Kartu šie du
projektai yra geopolitiniai, nes jie yra iš abiejų pusių Lietuvos,
ties mūsų bendra siena su Lenkija, kuri yra mūsų langas į ES, kur
mes turime ir „Via Baltica“, ir „Rail Baltica“, ir elektros
jungtį, ir dujų jungtį, ir dviejų tokių elektros generavimo
šaltinių sukūrimas ir vienoje, ir kitoje pusėje apsunkina Lietuvai
ir Baltijos regionui sistemine prasme gyvenimą“, – LRT televizijos
laidoje „Teisė žinoti“ pirmadienį sakė R.Švedas.
Anot jo, nebeužtekus pinigų Karaliaučiaus AE, Astravo
jėgainės statyba tęsiama. R.Švedas teigė neabejojantis, kad
pastaroji bus pastatyta.
„Ji jau yra mums problema, ir tai problema ne tik branduolinės
saugos – ji sukels mums ir ekonomines pasekmes, sistemines – elektros
sistemos, ir geopolitines, mes virsime šitam diskusijų,
nesusipratimų ir įvairių aiškinimųsi su kaimynais katile.
Užprogramuotas konfliktas su kaimynais niekam nereikalingas, su
kaimynais reikia sugyventi draugiškai“, – kalbėjo buvęs
diplomatas.
Pasak R.Švedo, Lietuvai šiuo metu reikia labiausiai rūpintis
Astravo AE saugumu, kokybe, nepaisant to, kad Klaipėdos uostas yra
priklausomas nuo baltarusiškų krovinių.
„Geriausias pavyzdys, kad tai yra geopolitinis projektas –
pirmiau eina geopolitinis tikslas, ir tik po to eina ekonominis
techninis pagrįstumas ir visi kiti dalykai. Aš, kaip pilietis, esu
nepatenkintas mūsų kaimynais ir net nepaisant tarpusavio
priklausomybių, pavyzdžiui, kaip Suomija nekels klausimo Rusijai,
taip mes irgi galėtume sakyti – Klaipėdos uostas priklauso nuo
Baltarusijos krovinių, čia prasideda labai jautrūs dalykai,
sukuriama grandininė reakcija, bet tai nereiškia, kad mes neturime
šio klausimo kelti. Branduolinė sauga yra objektyvūs dalykai –
vienas dalykas, ekonominės rinkos iškraipymas – Baltijos šalys
visada tai kelia. Tai kas gausis? Baltarusija eksportuos elektrą,
pagaminą neva pigiausioje elektrinėje, tai kaip galime mes
konkuruoti – Estija, Latvija, Lietuva visada kėlė tą klausimą, kad
mums sunku konkuruoti ES su elektra, pagaminta iš Rusijos dujų,
kurios Baltarusijoje ir Rusijoje yra 4 kartus pigesnės. Manau, kad
kad tą klausimą reikia kelti Briuselyje ir yra galimybės imtis
priemonių, ir mes negalime jų nekelti. Įmanomi sprendimai“, – LRT
televizijai sakė R.Švedas.
Jis citavo Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, kuris
2013 metų balandį, kaip skelbė naujienų agentūra „Interfax“,
sakė: „Mūsų elektrinė ir Rusijos elektrinė Kaliningrade yra
ašaka gerklėje ES ir Baltijos šalims. Jie pavėlavo, jie jau
nebegalės pastatyti savo AE, jie mums nebe konkurentai, jie bus
priversti pirkti mūsų ir rusišką elektrą“.
A.Lukašenka, be to, sakė, jog Baltarusija norėtų pastatyti ir
antrą AE, tačiau tam neturi nei pinigų, nei generalinio rangovo,
nei šalies, kuri paskolintų pinigų.
Lietuvos mokslininkai neseniai pateikė penkias alternatyvas, kaip
Lietuva galėtų riboti elektros importą iš Astravo AE, kuri,
Lietuvos nuomone, statoma nesaugiai ir nesilaikant tarptautinių
reikalavimų. Jos tiekimą komerciškai riboti būtų galima jau
dabar, o fiziškai jos neįsileisti būtų galima vėliau, pradėjus
sinchronizavimo su kontinentine Europa darbus, parodė bendrovės
„Litgrid“ užsakymu atlikta studija.
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos kritikė – negaudama
pakankamai informacijos apie AE projektą, šalis kreipėsi į Orhuso
konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė
išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE
projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuva ne kartą
kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas
vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos
priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins
aukščiausius saugumo standartus.
Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija
„Rosatom“. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW)
galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų pabaigoje, o toks
pat antrasis reaktorius – 2020-ųjų viduryje. Jėgainė statoma 20
kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo
Vilniaus.
