Krizė atsitraukė. Pagaliau taip galima teigti ir apie Lietuvos gyvybės draudimo rinką, kuri pernai pirmą kartą viršijo prieškrizinį lygį ir pasiekė geriausią visų laikų rezultatą. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. pasirašyta 236 mln. eurų gyvybės draudimo įmokų – tai yra dešimtadaliu daugiau nei 2014 m. ir 3 proc. daugiau nei „auksiniais“ 2007-aisiais, po kurių buvo stebimas drastiškas rinkos kritimas.
Gyvybės draudimo rinkos augimą labiausiai lėmė toliau populiarėjantis investicinis gyvybės draudimas, kurio apimtys pernai didėjo 12 proc. (iki 170,2 mln. eurų), o naujų sutarčių su klientais sudaryta net 30 proc. daugiau.
Pirmiau draudžiame turtą ir tik po to – gyvybę
Gerėjant ekonominei padėčiai gyventojai ne tik aktyviau ieško, kur pelningiau investuoti turimas laisvas lėšas: vėl atsigręžiama ir į tradicinius gyvybės draudimo produktus, pradedama labiau rūpintis savo bei artimiausių žmonių saugumu. Tai, kad gyventojai vis aktyviau renkasi gyvybės draudimą ir be lėšų kaupimo, rodo pernai užfiksuotas draudimo mirties atveju augimas – ši grupė šoktelėjo aukštyn 9 proc.
Šis gyvybės draudimo rinkos pagyvėjimas stebimas gerokai po to, kai prieškrizinius rodiklius viršijo statistinio lietuvio išlaidos automobiliams, būstui, kelionėms, pramogoms ar apsilankymams restoranuose. Tokios tendencijos atsispindi ir kitose draudimo grupėse. Tarkime, turto draudimo įmokų apimtys, išaugus būsto paklausai, pernai didėjo 12,5 proc., t.y. daugiau nei gyvybės draudimo.
Visa tai liudija apie mūsų visuomenės prioritetus. Nepaisant visų teigiamų pokyčių, savo fizinio turto apsaugai lietuviai vis dar skiria maždaug dukart daugiau lėšų, nei gyvybės draudimui. Tuo tarpu Vakaruose matome visai kitą situaciją – gyventojai gyvybės draudimui skiria maždaug 1,5 karto daugiau lėšų, nei fizinio turto apsaugai.
Visoje Europoje per pastarąją ekonominę krizę gyvybės draudimo rinka patyrė skaudų smūgį, tačiau su tokiu nuožmiu ir staigiu kritimu, kaip Lietuva, susidūrė nedaugelis šalių.
2009-aisiais, kai buvo pasiektas krizės „dugnas“, palyginti su 2007 m., gyvybės draudimo rinka Lietuvoje krito net 61 proc. (iki 140 mln. eurų). Tai reiškia, kad sunkiausiu metu, kai saugumo ir taip buvo labai mažai, mūsų žmonės dar labiau jį mažino, atsisakydami gyvybės draudimo teikiamos apsaugos.
Sunkmečio prispaustas vakarietis įsigytų prastesnį automobilį, bet gyvybės draudimo neatsisakytų, o lietuvio prioritetų sąraše (gal todėl, kad daugelis dar nepamiršo deficito laikų, kai trūko net elementarių dalykų) jo gyvybė ir apsauga vis dar nusileidžia materialiems dalykams.
Beje, saugumo jausmas mūsų gyvenime reiškia daug daugiau, nei esame linkę manyti. Kovo mėnesį buvo paskelbtas didelės apimties tyrimas – Jungtinių Tautų laimės indeksas, o laimingiausiais pasaulio žmonėmis paskelbti danai, šveicarai, islandai, norvegai ir suomiai (toks yra pirmasis laimės indekso penketukas).
Lietuva šiame indekse atsidūrė 60 vietoje – greta Bolivijos (59 vieta) ir Baltarusijos (61 vieta). Įdomu tai, kad ieškodami žmonijos laimės receptų ekspertai priėjo prie išvados, kad žmogaus laimės jausmas stipriai susijęs su jo saugumu bei socialine gerove. Danai jaučiasi saugūs, todėl yra laimingi, o lietuviai tokie nesijaučia, todėl neturėtume stebėtis ir tuo, kad ir laimės tyrimuose esame tik šešiasdešimti.
Gyvybės draudimas, gerovės išsaugojimas nutikus nelaimei čia taip pat užima svarbų vaidmenį – tai vieni iš pamatinių dalykų, kuriančių žmogaus saugumo jausmą.
Jei ne mokesčio lengvata, nepasivytume Afrikos
Apsidrausdamas žmogus pasirūpina savimi nelaimės, negalios ar darbo praradimo atveju. Pernai Lietuvoje draudėjams išmokėta iš viso 97 mln. eurų gyvybės draudimo išmokų. Jei gyventojai negautų šių išmokų, jų lūkesčiai kryptų į valstybės socialinę sistemą.
Kaip matome iš naujausių duomenų, gyvybės draudimo rinka Lietuvoje pamažu auga, o tai reiškia, kad tendencijos keičiasi gerąja linkme. Kad pokyčiai vyksta, liudija ir visuomenės apklausos, kurios atskleidžia, kad gyvybės draudimo teikiamą apsaugą, kaupimą ateičiai labiausia vertina jaunoji karta.
Vis dėlto vidutinė gyvybės draudimo įmoka per metus skaičiuojant vienam gyventojui Lietuvoje vis dar yra bemaž trylika kartų mažesnė, nei Europos Sąjungos vidurkis. Vadinasi, kad pasiektume ES vidurkį, reikia ne vienų metų, o bent jau dešimtmečio nuoseklaus darbo šviečiant visuomenę apie gyvybės draudimo teikiamą naudą ir saugumą.
Beje, galima tik įsivaizduoti, kaip šiandien atrodytų Lietuvos gyvybės draudimo rinka, jei investiciniam gyvybės draudimui nebūtų taikoma pajamų mokesčio lengvata. Ši lengvata, kurios dėka investiciniu gyvybės draudimu apsidraudę gyventojai gali susigrąžinti iki 15 proc. metinių įmokų, ne tik stipriai prisidėjo prie gyvybės draudimo rinkos vystymosi, bet ir gerokai sumažino socialinę naštą mūsų valstybei.
Jei ne pajamų mokesčio lengvata, pagal gyvybės draudimo rinkos rodiklius šiandien atsiliktume ne tik nuo Vakarų Europos, bet ir nuo Afrikos, kurią, beje, ir taip pralenkėme tik prieš kelerius metus.
Artūras Bakšinskas yra Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
