„Kiekvienam žmogui dviratis turi būti parenkamas individualiai“, – įsitikinęs pasaulio ir olimpinis čempionas Gintautas Umaras. Jis ir pats padeda parinkti klientams tinkamą dviratį tinklo „Umarai“ parduotuvėse. Anot sportininko, yra keletas svarbių veiksnių, kurių, perkant dviratį, verčiau neignoruoti.
Dviratis vaikui. Nederėtų pirkti dviračio vaikui lyg per didelio paltuko, kad, esą, vaikui augant, dviratis taps tinkamas.
Per didelį dviratį sunku minti, per sunku jį valdyti. Jis turi atitikti vaiko ūgį, svorį, fizinį pajėgumą, turi būti saugus vairuoti ir patogus.
„Vaikai kelyje turi būti saugūs. Pravartu juos išmokyti svarbiausių taisyklių – nevingiuoti skersai kelio, nedaryti staigių, aplinkiniams netikėtų manevrų, vengti minkšto pakelės žvyro ar smėlynų, nes toks gruntas sumėto vairą. Svarbu, kad jie matomi keliuose – dėvėtų ruškiaspalves liemenes bei šalmą“, – paaiškino G.Umaras.
Taisyklinga sėdėsena. Greičiau ar lėčiau rieda dviratis, yra ar ne „aštresnis“ posūkiuose, lengvesnis ar sunkesnis? Visa tai yra ne tokie svarbūs veiksniai, kaip paties žmogaus patogi sėdėsena ant dviračio.
„Svarbiausia, kaip žmogus jaučiasi, užsėdęs ant dviračio. O tai priklauso nuo taisyklingos laikysenos ant balno“, – kalbėjo specialistas.
Dviratis turi ne tik patikti pirkėjui, bet atitikti jo proporcijas. Tuomet, jį minant, mažiau nuvargs rankos, kojos, sėdmenys, nugara. Atitinkamai dirbs ir širdis, nes važiavimas dviračiu yra ir jos treniruotė. Jei dviratis parinktas tinkamai, žmogus, juo besivažinėdamas, pailsi, ir namo grįžta kupinas energijos.
Savijautai įtakos turi net ir dviračio rėmas. Jo ilgis turi atitikti žmogaus liemens, rankų ilgį, o aukštis – kojų ilgį. Pasirinkus per didelį ar per mažą dviratį, tiesiog būna sunku jį valdyti.
Nuo rėmo standumo priklauso ir tai, kaip žmogaus kūno jėga perduodama į judesį: ar tai daroma efektyviai, ar, kaip sako profesionalai, trinant padangas į asfaltą. Rėmo standumas lemia ir kelio nelygumų poveikį žmogaus kūnui. Neutralizuoti smūgius padeda amortizatoriai ir balno plotis.
Tačiau nereikėtų persistengti. Platus balnas yra nepatogus – važiuojant ilgesnį atstumą greičiau pavargsta kojos, greičiau suprakaituojama.
Rėmas. Moteriškų ir vyriškų dviračių rėmo konstrukcija ir ilgis – skirtingas. Žinoma, moteriai galima pritaikyti ir vyrišką dviratį, tačiau dėl esminių kūno skirtumų (moterų kojos ilgesnės, trumpesnis liemuo, vyrų – atvirkščiai) vyriškų ir moteriškų dviračių geometrija skiriasi, pirmiausia, ilgiu. Todėl bus blogai, jei vairas bus per arti ar per toli, bet geriau truputį toliau, nei arčiau.
Bet jei moteris nori sportuoti, tuomet turėtų rinktis vyrišką dviratį, o ne dviratį nuleistu rėmo vamzdžiu. Toks dviratis dėl savo konstrukcijos ypatybių būna minkštesnis. Standartinis „deimanto“ formos vyriško dviračio rėmas yra pats standžiausias.
Ko tikrai prisireikia. Šalmas, akiniai, pirštinės. Visa tai patartina dėvėti minant dviratį. Bet pravartu turėti ir žibintą, ir pulsometrą. Jei gydytojas patarė daugiau ir reguliariai judėti, sekti ir reguliuoti širdies krūvį, jis – būtinas. Ypač, jei sportuoti pradedama daug metų to nedarius.
Saugumui užtikrinti būtini ir priekinis bei galinis dviračio žibintai. Patartina pritvirtinti ir mirksinčias šviesas, tuomet tikrai kelyje dviratininkas būtų gerai matomas.
Įsigyti verta ir specialias dviratininko kelnes. Tinkami drabužiai ne tik suteikia komforto, bet ir saugo sveikatą, išgarina drėgmę, neleidžia sušalti.
Tai pat specialūs dviratininko batai kojų jėgą pedalams perduoda daug geriau, nei batai minkštais padais.
Biudžetas. Iš tiesų, jis – tikrai ne paskutinėje vietoje. Dažnai dviračiui numatytas biudžetas neatitinka išsvajotojo pirkinio kokybės. Todėl pardavėjo-specialisto uždavinys – tuos nesuderinamus dalykus suderinti.
