Lietuvos Vyriausybės vadovas susitiko su Kinijos premjeru Li Keqiangu,
Honkongo specialaus administracinio regiono vadovu Leung Chun-yingu,
stambiojo verslo atstovais.
– Kokių realių rezultatų tikitės iš šio vizito? – „Lietuvos rytas“
pasiteiravo premjero A.Butkevičiaus.
– Vizito darbotvarkė buvo nepaprastai įtempta. Susitikimas vijo
susitikimą.
Pradėjome vizitą Honkonge susitikimu su lietuvių bendruomene bei
vakariene su šiame Kinijos specialiajame administraciniame regione
dirbančių garbės konsulų grupe ir keliais stambių įmonių vadovais,
kuriuos sukvietė labai aktyvus mūsų garbės konsulas.
Kitą dieną ryte lankiausi Honkongo vertybinių popierių biržoje, man buvo
suteikta garbė ją atidaryti, vėliau susitikau su šio specialiojo
administracinio regiono prekybos ir ekonominės plėtros sekretoriumi,
kitaip sakant, ministru Gregoriu So Kam-leungu.
Itin svarbiu laikau susitikimą su Honkongo vadovu Leung Chun-yingu, nes
jau baigiamos vertinimo procedūros, leisiančios Lietuvai eksportuoti į
šį specialųjį Kinijos regioną jautieną, o aukščiausios vietos valdžios
parama labai praverčia užmezgant verslo ryšius.
Ypač esu patenkintas ilgu pokalbiu ir vakariene Honkonge su milžiniškos
korporacijos „China Merchants Group“ valdybos pirmininku Li Jianhongu.
Su juo aptarėme jau planuojamas kinų investicijas Klaipėdos jūrų uoste,
bendradarbiavimą su Lietuvos geležinkeliais.
Ši korporacija stato didžiulį pramonės parką Baltarusijoje ir dabar per
Lietuvą atsigabena statybai reikalingą įrangą bei medžiagas, o ateityje
žada dar plėsti savo veiklą mūsų šalyje. „China Merchants Group“ ketina
steigti dvi atstovybės Lietuvoje, ją labai domina Klaipėdos uosto
plėtra.
Vėliau Boao forume susitikau dar su kelių milžiniškų korporacijų
vadovais – elektroninės prekybos milžinės „Alibaba Group“ valdybos
pirmininku, „Samsung“ viceprezidentu, kitais stambiais verslininkais,
taip pat su Azijos infrastruktūros investicijų banko prezidentu.
Neabejoju, kad tokie pokalbiai padeda sudominti kinų verslą Lietuva.
Daug pasako kad ir tokia aplinkybė: „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma iš
pradžių nesutiko duoti interviu Lietuvos televizijai, bet po mūsų
susitikimo jau mielai kalbėjosi su lietuvių žurnalistais. Girdėjau,
kad šiuo pokalbiu susidomėjo ir kitų Europos šalių žiniasklaida.
– Boao Azijos forume pasikalbėjote ir su Kinijos premjeru. Ar tai buvo tik trumpas protokolinis susitikimas?
– Priešingai, bendravome ilgai, nes buvau pasodintas šalia Kinijos
premjero per forumo svečiams surengtus pietus. Kalbėjomės pusantros
valandos.
Iš pradžių tarėmės dėl galimybės su juo pabendrauti dviese, bet Kinijos
atstovai pranešė, kad dvišaliai susitikimai nėra numatyti, nes į forumą
atvyko du tūkstančiai svečių ir, nenorint nė vieno jų užgauti, rengiami
tik bendri pietūs.
Tačiau išėjo gal net dar geriau, nes turėjau galimybę su Kinijos
vyriausybės vadovu pasikalbėti netgi gerokai išsamiau nei paprastai per
tokiuose forumuose keliolika minučių trunkančius susitikimus. Pasakiau
jam tai, ką ketinau išdėstyti, jei būtų surengtas dvišalis susitikimas,
paklausiau jo visko, ko norėjau.
„China Daily“ laikraštis kitą dieną pirmajame puslapyje išspausdino
nuotrauką, kurioje nufotografuoti besikalbantys Kinijos ir Lietuvos
premjerai.
– Gal per šiuos pietus Kinijos premjeras, nuolat kalbėdamasis su jumis, nespėjo nė užkasti?
– Viskas buvo gerai, matėsi, kad jis puikiai nusiteikęs, patenkintas ir
forumu, ir pokalbiais.
Buvo numatyta, kad Boao forume dalyvaus dviejų Europos Sąjungos
valstybių – Lietuvos ir Belgijos – premjerai. Bet dėl daug gyvybių
nusinešusio teroristinio išpuolio Briuselyje pastarosios šalies
vyriausybės vadovas negalėjo atvykti ir man teko vienam atstovauti
Bendrijai.
– Vadinasi, sprogimų Briuselyje aidai atsirito iki Boao ir keitė forumo darbotvarkę?
– Atgarsis netgi buvo labai stiprus. Daugelis pranešėjų forume apie tai
kalbėjo.
– Kinijos ekonomikos plėtra lėtėja. Ar tai nesutrukdys kinams tesėti
pažadus, ypač žinant, kad Rytų šalių verslas ilgai dairosi, bet neskuba
investuoti?
– Kinijos premjeras dar man pernai lapkričio mėnesį dalyvaujant jo
susitikime su Rytų ir Vidurio Europos vyriausybių vadovais kalbėjo, kad
kinų ekonomikos augimas sulėtės iki 6-6,5 proc., bet apie tokią plėtrą
daugelis šalių gali tik svajoti.
Žinoma, ir mūsų diplomatai yra pastebėję, kad kartais kinų verslininkai
gali pažadėti, bet ilgai nieko realiai nedaryti. Siekiant galutinio
susitarimo, būtina su jais gerokai padirbėti, o tuomet jau galima
sulaukti ir puikių rezultatų.
– Iš tiesų jau seniai kalbama, kad Kinija taps nauja Lietuvos pieno produktų rinka, bet vis negirdėti, jog eksportas jau prasidėjęs.
– Per pokalbį su Kinijos premjeru apie tai kalbėjau. Jis pasakė, kad
mūsų pieno produktų gamintojai jau turėtų atvykti tiesiogiai tartis su
jų verslininkais.
Susitikęs su kinų sanitarijos ir veterinarijos valdininkais,
pasiteiravau, ar sertifikatų suteikimo procesas jau baigtas ir išgirdau
atsakymą, kad artėja prie pabaigos. Tai reiškė, kad artėti gali dar
labai ilgai, o ir mūsų ambasadorius nusiskundė, jog visą mėnesį
negirdėti apie tai jokių žinių.
Tuomet užsiminiau, kad Kinijos premjeras man sakęs, jog mūsų pieno
gamintojai jau gali vykti tartis su jų verslininkais. Reakcija buvo
neįtikėtinai greita. Kitą dieną išgirdome, kad jau galima sudėlioti
paskutinius susitarimo taškus ir durys mūsų pieno eksportui atsiveria.
– Gal Kinijos verslui itin svarbu sulaukti aukščiausios valdžios palaiminimo?
– Be abejo, jei Kinijos valdžia nepritars vienokiems ar kitokiems
ekonominiams ryšiams, net į susitikimus kinų verslininkai neateis.
– Kokiuose ekonomikos sektoriuose galima tikėtis Lietuvai naudingiausio bendradarbiavimo su Kinija?
– Kalbėdamas forume labiausiai pabrėžiau Lietuvos biotechnologijų,
inžinerinės industrijos galimybes, logistikos privalumus. Šios sritys,
taip pat informacinės technologijos, manau, ir yra perspektyviausios
plėtojant verslą su Kinija.