Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras sukelia stipresnių ar smarkesnių skersvėjų. Nemenka misija laukia ir ką tik prisiekusio ministro Juro Poželos. Jis neprastai išmano privačių medikų vargus ir rūpesčius.
Bet lyg tyčia vienas pirmųjų teisės aktų, kurį jam teks išskraidinti iš Sveikatos apsaugos ministerijos – gana subtilus. Mat ministrui teks suraityti parašą po medicinos norma, reglamentuojančia plastikos bei rekonstrukcijos chirurgų darbą. O jiems skalpeliais tenka paraižyti visus žmogaus kūno užkaborius.
Šios normos medikai seniai laukia. Bet joje suguldyta ir tokių reikalavimų, kurie vargu ar kiekvienam šios srities gydytojui yra priimtini, pavyzdžiui, vienas jų – gebėjimas pakeisti lytį.
Svarbu ir verslui
Daugybė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų dirba ir valdiškose gydymo įstaigose, ir privačiose klinikose. Už jų paslaugas pastarosiose žmonės moka iš savo kišenės, tad naujai iškepta medicinos norma palengvintų finansinę jų dalią.
Mat medicinos norma privačioms chirurgijos klinikoms sudarytų galimybę paslaugas suteikti didesniam kiekiui pacientų, nes įsakymas atvertų vartus tam tikrų paslaugų kompensavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Beje, lyties keitimo operacijų – taip pat.
Kas tai per norma?
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklapyje, teisės aktų projektų skiltyje visuomenei svarstyti yra pateiktas įsakymo projektas – medicinos norma „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
Žmonės savo nuomonę apie ją gali suguldyti iki kovo 31-osios. Bet ar paprastas pilietis ims ir knaisiosis po ministerijos tinklalapį ieškodamas tokių teisės aktų? Užtat specialistams jie išties rūpi.
Juk ši medicinos norma, kai ją patvirtins ministras, taps privaloma visiems universitetams, rengiantiems medikus, o kartu – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams.
Pasak M.Romerio universiteto Viešosios teisės instituto docentės Agnės Širinskienės, šios normos medicinos bendruomenė laukia seniai.
Iki šiol Lietuvoje plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistų veiklos, kompetencijos ribų ir pareigų neapibrėžė joks specialus teisės aktas.
„Medicinos norma medikams suteiks daugiau aiškumo. Tačiau, atrodo, kad su šiuo teisės aktu siejama ir daugiau lūkesčių, o būtent – reglamentuotos lyties keitimo operacijų tvarkos“, – sakė teisininkė A.Širinskienė.
Jos teigimu, Civilinis kodeksas numato, kad lyties keitimo operacijas privalu reglamentuoti ne įsakymais, bet įstatymais.
„Tuo tarpu parengtajame sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatoma, kad būtent plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai privalo gebėti atliktu vyrų ir moterų lyties keitimo operacijas.
Maža to, jiems tektų mokytis „prižiūrėti“ ir dirbtinius organus, kurie būtų sukurti vyrams, pakeitusiems lytį į moteriškąją“, – be didesnių skrupulų įsakymo užkulisius praskleidė biomedicinos teisės dirvonus gerai pažįstanti docentė.
Klausimų dar – į valias
Visa bėda, anot A.Širinskienės, kad prieš lyties keitimo operaciją gydytojas chirurgas turės pats diagnozuoti ligą – lyties tapatumo sutrikimą. Ir pats priimti sprendimą, kaip gydyti pacientą.
„Pasigilinus į šį teisės aktą, paaiškėjo, kad jis neįpareigoja chirurgų, kad šie siųstų pacientus psichiatro konsultacijai, nes to reikėtų diagnozei patvirtinti. Juoba kad lyties tapatumo sutrikimai, pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių, priklauso psichikos ligų grupei.
Bet plastikos chirurgas, kaip matyti iš medicinos normos, negaus jokių specialiųjų psichiatrijos žinių. O kas, jei jis nustatys klaidingą psichiatrinę diagnozę? Juk atlikdamas operaciją jis negrįžtamai suluošintų žmogų.
Kas bus, jei toks pacientas, kuriam neteisingai chirurgas diagnozuos psichikos ligą, vėliau persigalvos ir sugalvos ieškoti žalos atlyginimo?“ – abejonių saują pažėrė docentė.
Jos nuomone, tokia tvarka, kai chirurgai neįpareigojami bendradarbiauti su psichiatrais, prieštarauja ne tik logikai, ir kitų valstybių, net liberaliausių, praktikai. Paprastai prieš lyties keitimo operacijas psichiatro konsultacija yra privaloma.
Ir ne tik jo. Kadangi lytį keičiantis asmuo vartoja hormonus, neišvengiamos ir endokrinologo konsultacijos. O tokių nuorodų ministro įsakymo projekte taip pat nėra.
„Pasaulio medicinos praktikoje paprastai reikalaujama, kad nuo lyties tapatumo sutrikimo diagnozės ir lyties keitimo operacijos praeitų vieneri ar pora metų. Taip įsitikinama, kad asmens noras keisti lytį yra nuolatinis.
Tuo tarpu įsakymo projekte toks „pereinamasis“ laikas nenustatytas.
Jo nenumato ir kiti teisės aktai. Pats Lyties keitimo įstatymas Seime svarstomas jau ketvirta kadencija. Ir vis dar nėra priimtas.
Tad, jei tik ministras patvirtins nepakoreguotą įsakymą, plastikos ir rekonstrukcijos chirurgai, patys diagnozavę pacientui psichikos ligą, turės teisę iš karto atlikti operaciją“, – aiškino teisininkė.
Paklausos nepritrūks?
Anot pašnekovės, norinčių pasikeisti lytį Lietuvoje tikrai atsiras. Tikėtina, tie žmonės nepatirs ir finansinių suvaržymų.
Mat vienas iš medicinos normos punktų numato, kad lyties tapatumo sutrikimo gydymas yra siejamas būtent su rekonstrukcinėmis operacijomis. O jos Lietuvoje gali būti kompensuojamos iš PSDF biudžeto.
Tuo tarpu plastinės chirurgijos operacijos, kurios atliekamos tik dėl estetinių priežasčių, nėra kompensuojamos – už jas pacientai sumoka savo pinigais.
Yra ir daugiau priežasčių būgštauti
Medicinos normos projektas numato ir tai, kad plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai turės įgyti gebėjimų teikti ir kitokias „skausmingas“ paslaugas: atlikti vyrų kastraciją bei vazektomiją (sterilizaciją).
Abi šios paslaugos Lietuvoje legaliai atliekamos tik tokiais atvejais, kai tai padaryti būtina gydant tam tikras ligas.
Tuo tarpu kastracija ir vazektomija be indikacijų – tai yra, kai šios procedūros atliekamos kontracepcijos tikslu ar dėl socialinių priežasčių, nėra legalizuotos: tai reglamentuojantis Reprodukcinės sveikatos įstatymas nėra priimtas.
„Kita vertus, ar suteikus galimybę atlikti sterilizaciją arba kastraciją tokiais atvejais, kai nėra medicininės priežasties, nebus sukurta patiems gydytojams pavojinga situacija? Juk chirurgui, veikiančiam pagal tokį ministro įsakymą, galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamasis kodeksas yra aukštesnės galios teisės aktas, nei ministro įstatymas. O jis numato, kad sunaikintas vaisingumas yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Už tai baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų. Tereikėtų suluošintam vyrui persigalvoti, ir byla jau būtų atversta“, – įžvalgomis pasidalino A.Širinskienė.
