Lėmė keturios priežastys
Tokį ženklų pokytį lėmė keturios priežastys. Pirma, ryškus, beveik pusę milijardo eurų siekiantis, energetikos sektoriaus pelno prieaugis po neigiamų 2014 m. Tuomet pelno susitraukimą lėmė valstybinių energetikos gigantų „Lesto“ ir „Litgrid“ turto perkainojimas.
Antra, ryškų teigiamą pelno pokytį fiksavo didžiausia Lietuvos įmonė „Orlen Lietuva“. Po keletą metų iš eilės fiksuotų nuostolių, dėl žemesnė naftos kainos bei išaugusios perdirbimo maržos tarptautinėje rinkoje, įmonė uždirbo 261 mln. eurų ikimokestinio pelno.
Trečia, itin gerus rezultatus praėjusiais metais rodė Lietuvos gamybos sektorius. Neskaičiuojant naftos ir tabako produktų, iš viso gamybos įmonių pelnas augo 142 mln. eurų ir buvo net 20 proc. didesnis nei 2014 m.
Ketvirta, aktyvesni Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai kovojant su pelno slėpimu taip pat galėjo prisidėti prie bent dalinio pelno ištraukimo iš šešėlio.
Ne visi nuo Rusijos nukentėjo vienodai
Didžiausių sunkumų praėjusiais metais patyrė du nuo Rusijos itin priklausę sektoriai – tai žemės ūkio sektorius ir maisto, ypač pieno produktų, perdirbėjai.
Tiesa, pastariesiems situaciją gerino smarkiai kritusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Dėl šios priežasties visas žemės ūkio sektorius praėjusiais metais patyrė nuostolį, tuo tarpu maisto perdirbėjai sugebėjo išlaikyti teigiamą pelną, nors ir 13 proc. mažesnį nei užpernai.
Nuo Rusijos smarkiai priklausiusiam transporto sektoriui pavyko beveik visiškai išvengti pelno susitraukimo. Vos 1 proc. mažesnį ikimokestinį pelną 2015 m. lėmė ženkliai sumažėjusios kuro sąnaudos bei sėkmingos sektoriaus įmonių pastangos plėsti savo paslaugas Vakarų Europos rinkoje.
Problemų kels augančios darbo sąnaudos
Vis tik artimiausiu metu Lietuvos įmonėms vis daugiau rūpesčių kels nekontroliuojamas darbo sąnaudų augimas. Jau visai netrukus atsidursime tokioje pat situacijoje kaip Estija, kur atlyginimai yra maždaug 1,5 karto didesni nei Lietuvoje, o jų augimo tempas ir toliau išlieka spartesnis nei Lietuvoje.
Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Estijos įmonių pelnai pastaraisiais metais auga labai vangiai, o po praėjusių metų nuosmukio beveik grįžo į 2012 m. lygį. Mažėjantys pelnai savo ruožtu lemia ir ženklų investicijų susitraukimą, o tai ilguoju laikotarpiu gali neigiamai atsiliepti ir visos šalies ekonomikos potencialui.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje atlyginimų augimas pastaruoju metu įsismarkavo dėl paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje neatitikimo, šią problemą valstybė galėtų spręsti didindama švietimo sistemos atitikimą darbo rinkos poreikiams. Savo ruožtu įmonės turėtų daugiau lėšų skirti efektyvumui didinti, nes vis sparčiau augančios darbo sąnaudos pamažu pradės „valgyti“ vis didesnę pelno dalį.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
