Į ką atkreipti dėmesį išduodant vekselį
Vekselis, kaip vertybinis popierius, palyginti su paskolos sutartimi, yra efektyvesnis ir pranašesnis būdas įforminti paskolos santykius – skolininkui laiku negrąžinus skolos, vekselio turėtojas gali kreiptis į notarą, gauti vykdomąjį įrašą ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą per pasirinktą antstolį. Tokiu būdu išvengiama teismų ir ilgo bei nemažai kainuojančio bylinėjimosi proceso.
Vis dėlto, vekseliui ir jo realizavimui įstatymai kelia griežtus reikalavimus. Visų pirma, norint, jog dokumentas atitiktų vekseliui, kaip vertybiniam popieriui, keliamus reikalavimus, jame privalo būti aiškiai užfiksuotas vekselio išrašymo faktas ir jo rūšis (įsakomasis ar paprastasis vekselis), mokėtina suma, duomenys apie mokėtoją bei asmenį, kuriam turi būti sumokėta, mokėjimo terminas bei vieta, mokėtojo parašas, vekselio išrašymo data bei vieta, taip pat kiti įstatymų nustatyti reikalavimai.
Maža to, įstatymas nustato griežtus reikalavimus vekselio turėtojui tinkamai ir laiku informuoti vekselio davėją (mokėtoją) apie pareigą sumokėti pinigus suėjus vekselio apmokėjimo terminui, taip pat įstatyme numatyti gana trumpi senaties terminai, kuriuos praleidus vekselis nebegali būti pateiktas notarui vykdomajam įrašui išduoti.
To neįvykdžius, vekselis praranda savo specifinę vertybinio popieriaus teisinę galią, tapdamas tiesiog paprastu skolą įrodančiu dokumentu. Susidarius tokiai situacijai ir skolininkui laiku negrąžinus pinigų, vekselio turėtojas privalo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, bylinėtis su skolininku, sulaukti galutinio bei neskundžiamo palankaus teismo sprendimo ir tik tuomet kreiptis į pasirinktą antstolį.
Bus lengviau susigrąžinti pradelstą skolą
Iki šiol praleidus nurodytą vienerių metų senaties terminą, notarai kategoriškai atsisakydavo išduoti paprastųjų neprotestuotinų vekselių turėtojams vykdomuosius įrašus. Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. priėmė precedentinį ir labai svarbų sprendimą civilinėje byloje, kuriuo konstatavo, jog keičiamas įstatymų aiškinimas ir iki tol galiojusi teismų praktika, susijusi su senaties terminu, per kurį paprastas neprotestuotinas vekselis gali būti pateiktas notarui vykdomajam įrašui išduoti.
Kitaip tariant, nuo šiol visi paprastųjų neprotestuotinų vekselių turėtojai, kurie tinkamai ir laiku informavo vekselio davėjus apie pareigą apmokėti vekselį, gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ne tik per vienerių metų terminą, tačiau ir per kur kas ilgesnį – trejų metų senaties terminą.
Šis teismo sprendimas yra neabejotinai gera žinia tiems vekselių turėtojams, kurie šiuo metu jau yra praleidę įstatyminį vienerių metų senaties terminą notaro vykdomojo įrašo išdavimui, tačiau nėra praleidę trejų metų termino. Po minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo tokiems asmenims atsiveria galimybė kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, jog skola vekselio turėtojui būtų išieškoma tiesiogiai per antstolį, t. y. pagal vekseliui būdingą specifiką, išvengiant teisminio proceso.
Arvydas Ražauskas yra advokatas, jo paties vardo advokatų kontoros vadovas
