„Švietimo ir mokslo sistema Lietuvoje yra be galo uždara. Mes tik deklaruojame, kad trūksta talentų. O išties susidaręs senių ratas, pelėsiais apaugęs“, – apie susiklosčiusią padėtį kalbėjo lazerinių technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ komercijos direktorius Augustinas Vizbaras.
Jis dalyvavo Ūkio ministerijoje vykusioje diskusijoje, kurioje mokslo ir verslo atstovai dalijosi mintimis, kaip į Lietuvą pritraukti tamentų.
A.Vizbaras pats studijavo ir Lietuvoje, ir Švedijoje, ir Vokietijoje. O dabar jo su broliais įkurta įmonė Lietuvą garsina pasaulyje.
Pats susidūrė su atsainumu
A.Vizbaras mano, kad pritraukti lietuvių mokslininkų, kurie grįžtų į Lietuvą, bus nelengva. Tokią nuomonę fizikas iliustruoja ir konkrečiu atveju, su kuriuo teko susidurti.
2015 metais „Brolis Semiconductors“ kartu su Lietuvos sveikatos universitetu parengė bendrą projektą ir su juo pretendavo į Lietuvos mokslo tarybos skiriamą finansavimą – stipendiją. Tačiau šiuolaikinei technologijai Lietuvoje keliai neatsivėrė. Vėliau šis projektas tarptautiniame konkurse, kuriame dalyvavo 34 šalių mokslo ir verslo atstovai, iš 1300 darbų tapo šeštuoju.
„Tai inovatyvus projektas. Norėjome sujungti lazerines technologijas ir universiteto mokslininkų žinias. Lietuvoje ekspertai neprikibo nė prie vieno technologinio aspekto, tačiau tai buvo nemandagus, tiesioginis, priekabiavimas prie mūsų partnerių iš universiteto, tai buvo nepagrįsti kaltinimai“, – pasakojo A.Vizbaras.
Kai jų projektas buvo atmestas, parašė apeliaciją, išsiuntė ją elektroniniu paštu.
„Į apeliaciją nebuvo atkreiptas dėmesys, nes į siunčiamas eletroniniu paštu jie nereaguoja. Buvo apmaudu, kad Lietuvoje taip vyksta. Toks vertinimas buvo šališkas“, – kas apstulbino, pasakojo A.Vizbaras.
Pasak jo, Lietuvos švietimo ir mokslo sistemai stinga objektyvumo.
„Nežinau, ar todėl, kad trūksta kopetencijos, ar suveikia geri draugiški ryšiai. Man atrodo, kad tai buvo ir konfrontacija tarp Vilniaus ir Kauno. Manau, kad jei būtume pasirinkę Vilniaus medikus, viskas būtų buvę gerai. Yra kaip yra.
Mums, kaip verslininkams, tai įtakos nedaro, tačiau jauniems mokslininkams, kuriuos siekiama susigrąžinti, daro. Juk grįžę jie ieško finansavimo, o stipendijos ir yra tas finansavimas“, – neslėpė nusivylimo A.Vizbaras.
Ko trūksta emigravusiems protams?
„Global Lithuanian Leaders“ valdybos pirmininkas Domas Dargis per Ūkio ministerijoje vykusią diskusiją kalbėjo apie tai, kaip emigrantai, grįžę į Lietuvą, vertina aplinką verslui ir kokie motyvai leidžia apsispręsti grįžti į gimtinę.
„Emigrantai dažniausiai patirtį kaupia Vakarų rinkose. Tokių talentų sugrįžimas būtų naudingas Lietuvos įmonėms, kurios orientuojasi į Vakarus“, – sakė D.Dargis.
Tokių žmonių grupėje, anot D.Dargio, teigiamai vertinami projektai „Kurk Lietuvai“, konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas, garsių užsienio kapitalo įmonių pritraukimas į Lietuvą – tarkim, „Barclays“,“Western Union“, „Danske Bank IT“, aktyvi „Investuok Lietuvoje“ politika.
D.Dargis sakė, kad emigrantai siūlo tęsti aktyvų užsienio kompanijų pritraukimą į Lietuvą, ypač tų, kuriose jau dabar dirba lietuviai. Taip pat reikėtų imtis aktyvios teigiamo Lietuvos įvaizdžio politikos užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Taip pat turi būti teikiama pagalba migrantų vaikams sugrįžti į švietimo sistemą Lietuvoje, parama profesinėms stažuotėms, Lietuvos verslas turėtų aktyviau orientuotis į užsienio rinkas. Mokslininkų sugrįžimui turėtų būti vykdomos valstybinės programos, mažinamas akademinių institucijų uždarumas, biurokratizmas.
Anot D.Dargio, išradinėti nieko nereikia. Tarkim, Izraelis aktyviai augina savo kaip aukštųjų technologijų ir startuolių reputaciją, Airija turi programą „Make IT in Ireland“, kurią skatinama plėtoti IT sektorių. Danijoje vyriausybė taip pat susitelkusi į talentų pritraukimą. Jos iniciatyva pradėtas projektas „Work in Denmark“.
Malaizijoje taikomos mokestinės priemonės – taikomos mokesčių nuolaidos.
Anot D.Dargio, sugrąžinti lietuvius talentus iš užsienio lengviau ir naudingiau, nei pritraukti talentų užsieniečių.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė siūlė prieš kalbant, kaip traukti talentus, aiškiai apibrėžti, kokių sričių talentų reikia Lietuvai.
„Svarbu ne pritraukti, o pritraukus išlaikyti“, – pabrėžė ji.
Netrukus stigs IT specialistų
Ūkio ministras Evaldas Gustas diskusijos metu vardijo tai, kas turėtų traukti į Lietuvą svetur įsikūrusius talentingus lietuvius ar užsieniečius: naujausiais duomenimis, „Bloomberg“ inovatyviausių ekonomikų reitinge Lietuva pakilo iš 38 į 32 vietą, „Forbes“ geriausių verslui valstybių sąraše – iš 25 į 17 vietą, IMD pasauliniame talentų indekse – iš 29 į 24 vietą, „Doing Business“ – iš 24 į 20 vietą, Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuva pakilo iš 41 į 36 vietą.
Tačiau liūdina protų nutekėjimo ir atlyginimų augimo rodikliai.
E.Gustas nuogąstavo, kad, naujausių tyrimų duomenimis, netrukus Lietuva gali pritrūkti specialistų technologijų srityje.
Kaip pritraukti talentus į Lietuvą siūlo Ūkio ministerija?
Diegti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, taikyti tikslines priemones, tarkim, „Start Up VISA“ tyrėjams iš Rytų šalių pritraukti, pasitelkti tarptautinę patirtį turinčias korporacijas. Ūkio ministerijos vizija, kad Lietuva įsitvirtintų kaip lazerių, biotechnologijų centrų šalis.
Tarp ministerijos uždavinių – pritraukti aukščiausio lygio užsienio tyrėjų ir verslininkų dėstyti universitetuose.
Be to, anot ministro jaunus protus galėtų privilioti ir mokesčių lengvatos tyrėjams.
Realybė kitokia
Tačiau ministro svarstymai neįkvėpė aukštojo mokslo atstovo.
„Daugelis jūsų minčių yra deklaratyvios. O yra realus gyvenimas.
Jeigu kalbame apie talentus, be universitetinės terpės neapsieisime. Turėtų būti dirbama kartu. Kas šiandien atstovauja Švietimo ir mokslo ministerijai?“ – per diskusiją dairydamasis po salę klausė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.
Pasak jo, talentų į Lietuvą nesugrąžins mokesčių lengvata, mat reikia iš esmės pakelti atlyginimą doktorantams.
„Yra pinigų, bet reikia universitetų tinklą pertvarkyti.
Negali būti Lietuvoje būti 47 aukštosios mokyklos, padarykime tris keturis penkias, ir pakelsime atlyginimus. Atlyginimas – pirmas žingsnis“, – kalbėjo P.Baršauskas.
