Prireikė ketverių metų, kol po teismus klaidžiojusi viena pirmųjų tokių bylų pasiekė LTA teisėjų kolegijos stalą.
Nes Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs šią nesąžiningos konkurencijos bylą pirmąja instancija, leido suprasti, kad įmonė-ieškovė „Auto Exspess“ neturėjo jokių komercinių paslapčių.
Šioje civilinėje byloje atstovavau ieškovą – transporto-ekspedicinę įmonę „Auto Express“.
Tokio pobūdžio bylose ieškovai iki šiol susidurdavo su eile teisės problemų, neaiškiomis įrodinėjimo ribomis. Pavyzdžiui, atsakovai turėjo itin plačias galimybes „manipuliuoti“ tiek komercinės paslapties turiniu, tiek nekonkuravimo susitarimų nebuvimu, tiek sudėtingu žalos skaičiavimo mechanizmu, tiek įmonės ir darbuotojo atsakomybės ribomis apskritai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne tik padėjo tašką beveik ketverius metus trukusiame ginče. Jis priteisė ieškovui daugiau nei 60 tūkst. eurų žalos atlyginimo bei išsprendė teisės aiškinimo problemas, kildavusias tokio pobūdžio bylose.
Ieškovui „Auto Express“ tiek apeliacinėje instancijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pavyko galutinai įrodyti, kad duomenys apie įmonės klientus yra komercinė paslaptis.
Šioje civilinėje byloje nebuvo bandoma įrodyti, kad atsakovė (darbuotoja) I. B. neteisėtai įgijo ir kitam atsakovui (naujajam darbdaviui) atskleidė komercines paslaptis, susijusias, pavyzdžiui, su „konstravimo ypatumais“, „techniniais pavyzdžiais“, „normatyvais“ ir/ar kitais duomenimis ir informacija, kuriuos būtų galima pavadinti specifiniais.
Ginčo byloje buvo įrodinėjama, kad atsakovai neteisėtai pasinaudojo duomenimis (komercinėmis paslaptimis) apie Ieškovo klientus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegija galutinai konstatavo, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama ir kitokių viešai neprieinamų duomenų, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.
Taip pat verslininkai turėtų žinoti, kad informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama, pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kitokia.
Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.
Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kiti.
Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.
Donata Markevičienė yra advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkė
