Nenuostabu, kad tokia aplinka sukėlė daug baimės ir privertė visus spėlioti, ar neprasidės nauja krizė. Juk net pats G. Sorosas užsiminė, kad yra ženklų, kurie rodo, kad galime grįžti į 2008 metus.
Tačiau čia vertėtų šiek tiek sustoti ir pastebėti, kad G. Soros‘o pasakymas yra labai nepamatuotas ir greičiausiai smarkiai išpūstas. Nes nors pasakyti, ar krizė bus ir iš kur ji gali kilti yra labai sudėtinga, tačiau galima drąsiai teigti, kad šiandieninė situacija į 2008 metus nei kiek nepanaši.
Skirtumas tarp 2008 metų ir šiandienos yra labai paprastas – prieš 10 metų visi turėjo labai daug skolų ir labai mažai laisvų pinigų. Tuo tarpu šiandien visi turi labai mažai skolų ir labai daug laisvų pinigų. Todėl jei 2008 metais žmonės paprasčiausiai nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, dėl ko kilo visa krizė, šiandien įsipareigojimų yra žymiai mažiau, o jų vykdymą smarkiai lengvina tiek nulinių palūkanų aplinka, tiek didelis kiekis laisvų pinigų.
Žiūrint bendrai, šiuo metu prasidėti naujai struktūrinei krizei, kai rinkos krenta ne vieną mėnesį iš eilės, o reali ekonomika (nedarbas, atlyginimai) pradeda stoti, rimtų priežasčių nelabai yra. Makroekonominiai duomenys iš Kinijos, Vokietijos ir JAV ateina geresni arba bent jau labai panašūs į rinkos lūkesčius. Lygiai taip pat, daugumos įmonių skelbiami rezultatai yra daugiau ar mažiau atitinkantys, arba geresni, nei tikisi rinkos dalyviai. Nepaisant to, akcijų kainos vis fiksuoja naujas žemumas.
Tad kaip paaiškinti tokį rinkų elgesį ir precedentų neturintį kritimą metų pradžioje ?
Pakankamai paprastai. Kadangi fundamentalių priežasčių šiam kritimui nebuvo ir per pastarąsias savaites neatsirado, kritimą greičiausiai lėmė psichologinės ir techninės priežastys.
Viena pagrindinių priežasčių – viražai naftos rinkoje.
Kuomet per 2014 metų antrą pusę naftos kaina krito daugiau nei 50 procentų, visi galvojo, kad tai pabaiga ir naftos kaina žemiau 40 tikrai nekris. Tačiau 2015 metų vasarą, kuomet pasirodė, kad pasiūla tikrai nemažės (greičiausiai net didės), naftos kaina pradėjo čiuožti žemyn toliau ir nuo pikų 2015 metais iki šiandien pasikoregavo dar 50 procentų.
Tad iš esmės prieš pusantrų metų maždaug 105-110 JAV dolerių už barelį kainavusi nafta, šiandien kainuoja ne pilnus 30.
Šitai sukėlė tiek emocinį šoką ir baimę, kuris prisidėjo prie bendros panikos ir nervingumo, tiek realų tam tikrų investuotojų išsipardavimą. Pavyzdžiui Saudo Arabijos investuotojų bei valdžios. Ši valstybė nusprendė nemažinti naftos išgavimo kiekių, taip neatiduodama rinkos, bet tuo pačiu metu ir mušdama žaliavos kainą. Todėl trumpuoju laikotarpiu krentanti kaina neigiamai atsiliepė valstybės biudžetui, kuris buvo planuotas bent 50-80 JAV dolerių už barelį kainai.
Tad biudžete atsirado skylės. Kaip jas kamšyti ? Išparduodant turimas investicijas. Tai yra prabangų nekilnojamąjį turtą vakaruose, investiciniuose fonduose laikomus finansinius instrumentus ir taip toliau ir panašiai. Būtent Saudo Arabijos biudžeto lopymas ir sukėlė didžiąją dalį 2015 metų rugpjūčio mėnesį vykusio akcijų rinkų kritimo bei visiškai tikėtina, jog sukelia ir dabar vykstantį chaosą.
Kita, labai dažnai aptariama priežastis, prastesni viso pasaulio industriniai duomenys. Tiek makroekonominiai rodikliai, tiek industrinio sektoriaus (ar su juo susijusios) įmonės skelbia prastesnius veiklos rezultatus. Dėl ko kai kurie investuotojai bei apžvalgininkai kalba apie galimas recesijas ir ekonomikų lėtėjimus. Kaip bebūtų, jie dažniausiai neįvertina kelių faktorių ir remiasi daugiau klasikine teorija, nei objektyvia realybe.
Pirmiausia, kaip teigia Anglijos Centrinio Banko analizė, per pastaruosius 30 metų ilgalaikio investicinio turto kaina krito maždaug 30 procentų, kas liudija struktūrinį paklausos mažėjimą. Per tą patį laikotarpį viso pasaulio ekonomika labai smarkiai pasislinko nuo industrinio link paslaugų sektoriaus. Kas industrinį sektorių, kaip ekonomikos variklį, stumia į antrą planą. Be to, bendros valstybinės investicijos į ilgalaikius investicinius (pvz infrastruktūros) projektus po 2008 smarkiai sumažėjo. O tai taip pat neigiamai atsiliepia visam industriniam sektoriui.
Todėl skelbiami prasti šio sektoriaus įmonių rezultatai stebinti neturėtų. Tai yra visiškai natūralios tiek ilgalaikių globalių tendencijų, tiek po krizės pasikeitusio fiskalinių išlaidų planavimo pasėkmės.
Trečia šių metų pradžios kritimo priežastis – baimė dėl Kinijos ekonomikos lėtėjimo, kuri jau pusę metų periodiškai gąsdina investuotojus. Atmetant emocijas, priešingai dažnai viešojoje erdvėje pasirodančiai informacijai, didžiausių pasaulių įmonių skelbiami pardavimai Kinijoje ne tik nemažėja, bet dažnai ir auga. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Kinijos vartojimą ir paslaugų sektorių. Tiesa kaip ir visame pasaulyje, Kinijoje krenta industrinis sektorius. Bet, vertinant šalies pasirinktą judėjimo kryptį, tai turėtų stebinti mažiausiai.
Investuotojus taip pat gąsdina Kinijos akcijų burbulo išsileidimas. Tačiau šių metų pradžioje matyti išsipardavimai buvo sukelti prieš tai pusę metų šalyje galiojusių apribojimų, o ne požiūrio į ekonomiką. Na o spręsti apie Kinijos ekonomiką, vertinant valstybės akcijų rinką, yra neteisinga. Nes, skirtingai nei vakarų pasaulyje, Kinijos akcijų rinka vidutinio žmogaus ateities ir šiandienos vartojimui bei lūkesčiams įtakos beveik neturi.
Todėl belieka išlaukti, kol rinkos nustos koncentruotis į industrinius, senąją Kinijos ekonomiką į priekį vedusius duomenis bei suskaičiuos, kiek mažai Kinijos akcijų rinka turi įtakos valstybės ekonomikai. Ir vietoje to pradės daugiau dėmesio kreipti į dabar skatinamą paslaugų bei vartojimo ekonomiką.
Paskutinė iš dažniausiai aptariamų priežasžių rinkoms kristi yra visai techninė. Rinkose metų pabaigoje bei pradžioje dažnai vyksta portfelių performavimai, kuomet didieji bei instituciniai investuotojai peržiūri turimas pozicijas ir stengiasi jas pakeisti, atsižvelgdami į naujų metų tendencijas. Nors būtent metų pradžioje arba pabaigoje pertvarkyti portfelius labiausiai skatina ne tiek atsinaujinusios tendencijos, kiek buhalterinės priežastys.
Tokių performavimų metu dažnai pirmiausia iš portfelių būna parduodamos tam tikros pozicijos, kas rinkoje sukuria papildomą pasiūlą ir spaudimą parduodamų aktyvų kainai judėti žemyn. Jei rinkos ir taip nervingos, tokio papildomo spaudimo gali užtekti išgąsdinti smulkiuosius investuotojus ir priversti juos išsiparduoti. Kas sukuria dar daugiau pasiūlos bei spaudimo.
Tačiau performuojami portfeliai ilgai stovėti tušti negali. O parduotos pozicijos anksčiau ar vėliau turi būti pakeistos naujomis. Todėl per tokį techninį portfelių performavimą nervingu laikotarpiu reikia sulaukti, kuomet kainos ir įmonių vertės didiesiems instituciniams žaidėjams pagaliau atrodys vertos dėmesio ir jie pradės vykdyti pirkimus.
Bendrai, visos didžiausios finansų institucijos teigia, jog rimtų priežasčių struktūrinei krizei prasidėti nelabai yra, o dabartinį kritimą derėtų vertinti kaip emocinį išsipardavimą ir portfelių realokaciją. Bet ne rimtos krizės pradžią.
Tad net matydami įvairias antraštes apie ateinančią pasaulio pabaigą, stenkitės situaciją vertinti racionaliai. Naujienų portalai uždirba iš to, kiek kartų tekstas perskaitomas, o ne iš to, kiek teisūs jie būna. Tuo tarpu Jūsų investicinis portfelis labiau susietas su tuo, kiek būsite teisūs.
Realių ar bent jau matomų (net giliai kapstant) priežasčių dabartiniam rinkos kritimui nėra. Viskas paremta gandais bei baime. Tačiau gandai ir baimė finansų rinkas pajudinti gali tik trumpuoju laikotarpiu.
Tuo tarpu per ilgą laiką viską veikia tik realūs faktoriai, kurie teigia, jog įvykęs kritimas yra niekuo nepagrįstas, o nemaža dalis tikrai gerų įmonių akcijų yra be pagrindo atpigusios.
