Nes šarlatanai visuomet prognozuoja konkrečius įvykius konkrečiomis datomis, o profesionalai užsiima bendrų tendencijų ir potencialių scenarijų piešimu. Žinoma, smagiau paklausyti apie tai, kad Rugpjūčio 12 laimėsit loterijoje, nes Marsas įeis į Venerą. Tačiau žymiai naudingiau nusibrėžti strateginį, nors ir ne visai ryškų, ateities paveikslą, kuris leis lengviau planuoti ateities sprendimus.
Tad pabandykime padėlioti, ko galime tikėtis ir kaip galime planuoti finansus ateinančiais metais.
Pirmiausia, geros žinios turintiems skolas ar norintiems skolintis. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiais metais pradėjo ir kitais metais vykdys ekonomikos skatinimo programą. Kalbant paprastai, tai reiškia, jog ECB dar metus dalins nemokamus pinigus.
Paprastam žmogui tokie veiksmai atsiliepia iš dviejų pusių. Nors paskolas galima gauti realiai nemokamai (reikia mokėti tik maržą, tačiau ne palūkanas), už indėlius pinigų taip pat niekas nemoka. Todėl taupantiems šviesios ateities nesimato.
Ir ne tik sekančiais metais. Rinkos dalyviai tikisi, jog nulinės palūkanos laikysis dar bent 3 metus. O kai kurie ekonomistai mano, jog Europoje nulinės palūkanos gali išsilaikyti net 5 metus. Tačiau pastaroji prognozė skamba kiek perdėtai. O nulinių palūkanų aplinkos realistiškai reikėtų tikėtis ateinantiems 12-36 mėnesiams, priklausomai nuo pasaulio ekonomikos atsigavimo tempų ir ypač geopolitinės situacijos. Jei viskas bus gerai, palūkanos bus keliamos greičiau. Jei atsiras naujų gaisrų ir krizių, palūkanų augimas bus atidedamas.
Iš šių prognozių galima priimti kelis sprendimus. Pirma – skolintis šiuo metu yra racionalu. Savaime suprantama, jei galite tai daryti. Tai yra turite pakankamus pinigų srautus ir skolinatės ne iš paskutinių pajamų. Tačiau jei vis galvojote, ar geras laikas lizinguotis naują automobilį, galima gana drąsiai teigti, jog tikrai geras.
Kaip ir neblogas pirkti būstą ir apie palūkanų fiksavimą bent jau kurį laiką negalvoti. Ypač jauniems žmonėms, kurie tikisi didesnio asmeninių pajamų augimo per ateinančius 3 metus. Nes žemos palūkanos leis mokėti mažas įmokas šiandien, o su ekonomikos atsigavimu augančios pajamos turėtų sumažinti ateities palūkanų normų augimo įtaką.
Taip pat nederėtų labai bijoti NT kainų kritimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Taip, kainos koreguotis 5-10 procentų gali. Ir tai kai kuriems gali atrodyti labai daug. Jei taip yra, tuomet nesiskolinkite, nes neturite už ką. Tačiau jei tokio santykinai nedidelio kritimo nebijote, skolintis galite be didesnių baimių.
Nes esminis šiandienos skirtumas nuo 2008 metų yra tas, jog prieš 10 metų visas NT buvo perkamas iš laisva ranka net ir bedarbiams dalinamų paskolų. Tuo tarpu šiandien didžioji dalis NT yra perkama iš grynųjų, o paskolų kiekis ekonomikoje yra smarkiai sumažėjęs (bei vis mažėja). Be to, paskolų išdavimas labai smarkai sugriežtėjęs. Todėl šiuo metu galvoti apie NT burbulo grėsmę pagrindo nėra.
Tačiau yra pagrindo galvoti apie valstybinių obligacijų burbulo grėsmę. Nes saugiausios valstybinės obligacijos šiuo metu yra pabrangusios tiek, kad daugiau brangti nebegali matematiškai. Todėl akivaizdu, kad jų kaina ateityje kris. Ir nors paprastam žmogui tokie dalykai yra tolimi, bet dauguma pensijų bei saugių gyvybės draudimo fondų investuoja būtent į saugiausių valstybių obligacijas. Kurios šiuo metu ne tik yra smarkiai per brangios, bet ir negeneruoja jokios grąžos.
Todėl jei turite gyvybės draudimo ar pensijų sutartį, pagal kurią Jūsų pinigai yra investuojami saugiai/konservatyviai, per ateinančius 1-3 metus galite tikėtis pastovaus savo investicinio portfelio vertės mažėjimo. Plačiau apie tai derėtų pakalbėti su asmeniniu finansų konsultantu.
Liūdnos dienos laukia ir laukiantiems naftos arba kitų pramoninių žaliavų kainų atsigavimo. Jau nekalbant apie bevertį barbarų laikų blizgutį auksą. Pramoninės žaliavos ir nafta labai tikėtina ne tik nebrangs, tačiau ir toliau pigs. Nes sumažėjusiai paklausai atsistatyti pagrindo nėra.
Pirmiausia Kinija, kuri buvo didelė naftos ir pramoninių žaliavų vartotoja, nuo industrinės ekonomikos modelio pereina prie paslaugų ekonomikos. Tai reiškia, jog valstybė ir jos gyventojai mažiau laiko skirs sunkiajai gamybai bei statyboms ir vis labiau orientuosis į vertės kūrimą per paslaugas bei aukštąsias technologijas. Kas vis mažins pramoninių žaliavų paklausą. Be to, dėl didelio užterštumo, valstybė vis labiau skatina atsinaujinančią energiją.
Kurį bene dar smarkiau skatina likęs pasaulis. Kas tapo ypač akivaizdu po konferencijos Paryžiuje. Jau ir taip matoma stipri tendencija judėti link atsinaujinančių išteklių buvo perkelta iš idėjinio lygio į parašais patvirtintą dokumentą. Kas leis įvairiems projektams judėti greičiau ir be bereikalingų trikdžių.
Todėl viena pagrindinių sekančių metų temų bus būtent atsinaujinanti žalioji energija ir su ja susiję projektai bei įmonės. Be to, tai bus tikrai ne tik kitų metų tendencija. Tad jei ketinate stoti kažką studijuoti- pasirinkimas gana lengvas. Nes labai realu, kad po 3 metų atsinaujinanti energija bus šiandienos IT.
Tuo tarpu konvencinė energija taps istorinių vadovėlių tema, į kurią ateities kartos žiūrės su tokių pačių išgąsčiu, su kuriuo mes žiūrime praeito amžiaus pradžios cigarečių reklamas, kuriose vaikai yra skatinami rūkyti.
Galiausiai, galime tikėtis, jog tęsis visi politiniai nesutarimai. Pabėgėliai, nacistinių ir populistinių partijų populiarumo augimas, apšepusios prasigėrusios rytinės meškos bandymas atrodyti pikta, teroro išpuoliai ir taip toliau ir panašiai.
Visos politinės negandos beveik garantuotai kelsis į kitus metus ir viena ar kita forma toliau tęsis. Belieka tikėtis, jog netapsime tais, kurie išsigąs šių įvykių ir nuspręs užsidaryti nuo likusio pasaulio bei nepadėti tiems, kuriems mūsų pagalbos tikrai reikia. Taip pat reikia tikėtis, jog išlaikysim sveiką protą bei nebalsuosime už įvairius neo-nacistinius marginalus, kurie dengiasi tautiškumo ar pilietiškumo kaukėmis.
Bendrai, būtent politinės rizikos ir kelia bei kels didžiausią pavojų. Nes nuo finansinių ar ekonominių sunkumų pabėgti galime tiek patys, tiek paprašydami kitų pagalbos. Tačiau kreivi politiniai sprendimai gali sukurti socialinę aplinką, kurioje pagalbos prašyti nebus ko.
Todėl linkiu kitais metais išnaudoti situacijos suteikiamas finansines galimybes bei priimti racionalius finansinius sprendimus. Bet žymiai svarbiau, linkiu nepasiduoti emocijoms ir visuomet priimti teisingus moralinius sprendimus, dėl kurių po 50 metų nebūtų gėda.
