Antradienį naftos kaina visame pasaulyje smuko labiausiai per šiuos metus. Sausio mėnesio „Brent“ markės ateities sandorių kaina krito iki 39,83 JAV dolerio už barelį.
„Bloomberg“ apklausti analitikai yra paskaičiavę, kad 30 JAV dolerių ir mažesnė naftos barelio kaina reikštų didelę grėsmę Rusijos finansų sistemai.
„Rusijos federalinis biudžetas 2015-iesiems buvo suplanuotas, remiantis vidutiniškai 96 JAV dolerių už barelį naftos kaina. Jei kaina kristų žemiau 30 JAV dolerių ir tokia išliktų metus ar ilgiau, Rusijos biudžetas būtų iš esmės sužlugdytas, kadangi naftos ir dujų pardavimai sudaro daugiau nei pusę planuojamų pajamų“, – kalba J.Bugajskis.
Finansų analitikas V.Katkus pažymi, kad kol kas skaičiuojama, jog naftos kaina ateinančiais metais gali laikytis tarp 45–55 JAV dolerių už barelį. Todėl mažai tikėtina, kad naftos kaina kristų žemiau 40 JAV dolerių už barelį. Tačiau ir esant dabartinėms kainoms bei kitoms aplinkybėms Rusijos ekonomikos tyko itin didelės grėsmės.
Visos aplinkybės – Rusijos nenaudai
Pasak V.Katkaus, Rusijos biudžetas gali būti subalansuotas, jei naftos kaina siekia 80 JAV dolerių už barelį, tačiau jau šiandieną 2016-ųjų biudžetą skaičiuoja pagal 50 JAV dolerių už barelį naftos kainą. Tai reiškia, kad šalies biudžetas neišvengiamai bus deficitinis. Pats Rusijos ekonomikos ministras pateikia 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito rodiklį šiais ir 3 proc. BVP biudžeto deficitą kitais metais.
„Antra vertus, klausimas, ar nepasibaigs Rusijai pinigai, priklauso nuo mokėjimų balanso. Jei į šalį įeinančių ir išeinančių pinigų sąskaitose balanso nėra, Rusija turi naudoti savo rezervus. Kaip tik dabar, svarstant biudžetą, planuojama, kad iš Rusijos rezervinio fondo per ateinančius metus bus panaudoti 33 mlrd. eurų, kitų metų pabaigoje jame liks tik 14 mlrd. eurų. Iš Nacionalinio saugumo fondo planuojama panaudoti 4 mlrd. eurų, o metų pabaigoje jame liks apie 63 mlrd. eurų.
Taigi pati Rusija skaičiuoja, kad gyvens iš rezervų, nes nepavyksta pasiekti mokėjimų balanso. Iš rezervų turėtų paimti apie 37 mlrd. eurų, bendras likutis metų pabaigoje turėtų būti apie 77 mlrd. eurų. Tokiai šaliai kaip Rusija tai yra siaubingai mažas kiekis“, – tvirtina finansų analitikas.
Jei naftos kaina kris žemiau 50 JAV dolerių už barelį (pagal tokią naftos kainą šiuo metu Rusija skaičiuoja savo biudžetą), rezervai dar labiau išseks, pažymi pašnekovas. Be to, pasak V.Katkaus, reikėtų nepamiršti, kad Rusija šiuo metu turi 250 mlrd. eurų vertės paskolų doleriais, kurių palūkanos gali kilti, jei JAV centrinis bankas nuspręs jas kelti.
„Jei sankcijos išliks galioti, Rusija vykdys karus Ukrainoje ir Sirijoje, o naftos kainos sumažės dar labiau, 77 mlrd. eurų rezervo likutis gali išsekti greičiau. Tačiau, kad kiltų panika tiek pačioje Rusijoje, tiek tarp jos kreditorių, skolinusių iki Vakarų sankcijų, nė nereikia, kad tas rezervas visiškai išsektų.
Niekas nežino tos psichologinės ribos, kada užsienio skolintojai prašys anksčiau grąžinti skolas ar žmonės Rusijoje ims iš sąskaitų išsiiminėti dolerius. Užsienio bankai skaičiuoja, kad ta riba galėtų būti 2017-ųjų antra pusė“, – kalba V.Katkus.
Naftos kainos kurį laiką neaugs
Tai, ar Rusija dar ilgai kariaus Sirijoje ir Ukrainoje, taip eikvodama savo biudžetą, priklauso nuo jos pačios. Tačiau kita jos ekonomikai svarbi dedamoji – naftos kainos – šalies finansams nieko gero nežada.
V.Katkus pažymi, kad nors naftos ir dujų pardavimo kiekiai didėjo, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Rusijos pajamos iš naftos eksporto sumažėjo 1,75 karto, iš dujų – 25 procentais. Naftos ir dujų eksporto sektorius, palyginti su praėjusių metų pirmaisiais 10 mėnesių, pajamų gavo maždaug 60 mlrd. JAV dolerių mažiau.
Pastarojo meto naftos kainų kritimui nemažai įtakos turėjo praeitą savaitę vykusio OPEC lyderių susitikimo rezultatai. Kaip pastebi V.Katkus, susitikimo išvados iš esmės reiškė tai, kad visi OPEC nariai gali daryti, kas jiems šauna į galvą, formalių naftos išgavimo kvotų nesilaikyti.
„Susitikimo metu, nepaisant žemų naftos kainų ir pertekliaus rinkose, organizacija nusprendė nekeisti gavybos kvotų ir paliko jas ties 30 mln. barelių per parą riba, nors realiosios gavybos apimtys kvotas viršija 1,5 mln. barelių. Kitas OPEC susitikimas įvyks tik kitų metų birželį, tad labai tikėtina, kad dar pusmetį perteklinės naftos pasaulinėje rinkoje tikrai bus daug“, – sako pašnekovas.
Kaip pastebi V.Katkus, šiuo metu skaičiuojama, kad perteklinės naftos išgaunama maždaug apie 2 mln. barelių per dieną, OPEC dalis (1,5 mln.) sudaro apie 75 proc. tos perteklinės naftos, ši nafta yra kaupiama rezervuose.
„Antžeminiai rezervai beveik visur pasaulyje yra užpildyti, tad užpildomi nenaudojamų laivų rezervai. Manoma, kad tokia tendencija išsilaikys iki 2017-ųjų pabaigos. Na, o bent jau ateinančius pusę metų nafta tikrai bus kaupiama. Kol ji nebus išparduota, tol naftos kainos nesugrįš į aukštesnį lygį“, – teigia V.Katkus.
Laukia socialiniai neramumai?
Pasak V.Katkaus, pastebima, kad Rusijos vidurinis sluoksnis, 2014-aisiais sudaręs apie 40 proc. rusų, šiemet susitraukė iki 25 proc., perkamoji žmonių galia mažėja.
„Skaičiuojama, kad kitais metais pensijos didės 4 proc., o infliacija sieks 6,4 proc., tad žmonių perkamoji galia mažės dar labiau nei šiais metais. Ar bus socialinių neramumų? Sunku pasakyti: Rusijoje žmonės gali ilgai kentėti. Tiesa, šiuo metu vyksta vilkikų vairuotojų ginčai dėl to, kad jiems apmokestinami federaliniai keliai.
Tačiau trūkstant pajamų iš naftos, dar labiau krentant naftos kainai, išsekus rezervams, nesant galimybės pasiskolinti užsienio rinkose (jei bus pratęstos sankcijos), vyriausybei beliks naudoti tik stiprias policines, karines priemones socialiniams neramumams malšinti“, – kalba V.Katkus.
Panašų scenarijų, naftos kainai pasiekus kritinę ribą, piešia ir Europos politikos analizės centro Vašingtone ekspertas J.Bugajskis.
„Smarkiai sumažėjus pajamoms ir išeikvojusi rezervinių lėšų fondus, Maskva negalės subsidijuoti daugybės savo regionų, mokėti pensijų, socialinių išmokų. Vilkikų vairuotojų protestai galėtų būti socialinių ir regioninių neramumų, galinčių įžiebti Kremliuje kovą dėl valdžios ir lūžį Rusijos Federacijoje, spiralės viršūnė“, – pažymi J.Bugajskis.
