Europos Komisija šeštadienį po pietų paskelbė, kad Estijos vyriausybė neteisėtai rėmė šalies oro bendrovę. Todėl pinigai turi grįžti į valstybės biudžetą.
Iškart po Komisijos sprendimo aviakompanija nutraukė visus skrydžius nuo lapkričio 8 dienos, sekmadienio. Tačiau tą pačią akimirką gimė nauja bendrovė, kuriai negalioja EK verdiktas, ji taip pat įkurta valstybiniu pagrindu ir skraido tais pačiais maršrutais, kaip ir pirmtakė.
Skrydžius į Vilnių perima kita bendrovė. „Estonian Air“ teises perimanti bendrovė „Nordic Aviation Group“ iš Talino į Vilnių kils du kartus per dieną.
– Kaip Baltijos regiono aviacijos rinką paveiks tai, kad nebeliko „Estonian Air“? Ar tai buvo labai įtakingas žaidėjas? Kaip apibūdintumėte jo vaidmenį regiono aviacijos rinkoje? – paklausėme aviacijos eksperto Simono Bartkaus, kadaise buvusio vieno iš „Air Lituanica“ vadovų.
– „Estonian Air“ 2015 metais užėmė 27 proc. keleivių pervežimo rinkos Talino oro uoste. Jie neskraidė į Latvijos oro uostus, Vilniuje jų veiklą sudarė mažiau nei 1 proc. jų pervežtų keleivių.
Todėl šis vežėjas buvo labai svarbus Estijai, tačiau jo įtaka kitose Batlijos šalyse buvo nedidelė.
Estijoje „Estonian Air“ veikla darė esminę įtaką nedidelės šalies susisiekimui, juolab kad šis vežėjas laikėsi strategijos palaikyti aukšto dažnio susisiekimą su svarbiausiais Europos skrydžių centrais, po kelis kartus per dieną skraidino iš Talino į Kopenhagą, Amsterdamą, Briuselį, Stokholmą, Oslą, Maskvą.
– Nebėra „Estonian Air“, prieš tai sunyko ir „Air Lituanica“. Kaip padėtis klostysis dabar? Ar iš to laimi „Air Baltic“?
– Estija be vežėjo buvo lygiai vieną naktį. Tą pačią dieną, kai „Estonian Air“ sustabdė veiklą, apie veiklos startą paskelbė „Nordic Aviation Services“, kurie jau šį sekmadienį, lapkričio 8 dieną, pradėjo skrydžius.
Ši bendrovė taip pat įkurta valstybiniu kapitalu ir jų paskelbtas tvarkaraštis iš esmės visiškai sutampa su tvarkaraščiu, kuriuo skraidino „Estonian Air“, išskyrus tai, jog kol kas kompanija neturi leidimo skraidyti į Rusiją – Sankt Peterburgą ir Maskvą.
Todėl manau, kad padėtis Estijoje šiuo atveju yra vienkartinis sukrėtimas ir per kelias savaites ar mėnesį padėtis turėtų būti tokia pat, kaip buvo ir prieš mėnesį – pasikeitę bus tik vardai ir lėktuvai.
- Kaip vertinate tai, kad kone tą pačią akimirką estai valstybiniu pagrindu įkūrė naują bendrovę? Ar taip nepažeidžiami EK draudimai?
– Akivaizdu, kad Estijos vyriausybė ruošėsi iš anksto šiam Europos Komisijos sprendimui ir pasidarė namų darbus. Šis jų sprendimas rodo tiesmuką norą bet kokia kaina turėti nacionalinį valstybės valdomą vežėją. Atrodo, jog tokiu būdu Estijos vyriausybė atrado landą, kaip galima teisėtai taip padaryti. Panašius dalykus jau buvo tekę matyti Italijoje ir Graikijoje.
– Prieš kelerius metus kalbėta, kad pavieniui – Lietuvai, Latvijai, Estijai – nereikia nacionalinių vežėjų, kad visas Baltijos regionas galėtų turėti vieną bendrą vežėją ir jis galėtų būti kuriamas greičiausiai „Air Baltic“ pagrindu. Kaip manote, ar išsipildys šis scenarijus?
– Nėra jokių ženklų, kad šis scenarijus artėtų. Priešingai. Estijos vyriausybė atliko namų darbus (akivaizdu, kad nauja aviakompanija nebuvo įkurta per vieną naktį) ir įkūrė naują vietinį nepriklausomą vežėją, todėl situacija liko tokioje pat pozicijoje, kaip ir buvo.
