Belaukiant migracijos lengvatos
reformos, kuria tikimasi supaprastinti strategiškai svarbių
investicijų pritraukimą, įmonių, kuriančių darbo vietas ir aukštos
kvalifikacijos asmenų įsikūrimą Lietuvoje, Amerikos prekybos rūmai
apklausė savo narius.
Apklausos duomenimis, net 58,4 proc. apklaustųjų narių
iš didžiųjų JAV bendrovių Lietuvoje nėra patenkinti šalies
migracijos sistema ir ją įvardina kaip blogą arba labai blogą.
Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų narių, kurie samdo darbuotojus
iš kitų šalių, teigia patirią sunkumų, ypač įdarbinant asmenis iš
trečiųjų šalių. Apklaustųjų nuomone, esamos procedūros varžo verslo
plėtrą Lietuvoje, o iškylančios problemos sprendžiamos neefektyviai.
Pagrindinės investuotojų įvardinamos problemos, susijusios su
migracijos lengvatos reformos būtinumu, yra Lietuvos migracijos
sistemos nelankstumas, biurokratinė našta, ilgos ir painios
procedūros, informacijos stoka bei nenuoseklus teisės aktų
interpretavimas.
Pastarieji veiksniai stabdo strategiškai svarbių
investicijų pritraukimą bei darbo vietų sukūrimo procesus.
„Lietuvos migracijos sistema turi būti reformuota. Dabartinė
sistema yra labiau pritaikyta apsaugoti darbo rinką nuo atvykėlių,
o ne orientuota ją plėsti.
Tikime, kad lengvatos, kurias teikiasi
įgyvendinti valstybės institucijos, iš esmės palengvintų ir
paskatintų migracijos procedūras. Tai padidintų Lietuvos
patrauklumą užsienio investuotojams“,- sako Amerikos prekybos rūmų
valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda.
JAV verslo atstovai Lietuvoje siūlo supaprastinti migracijos
procedūras aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Supaprastintos
migracijos procedūros aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš
patikimų šalių, tokių kaip JAV bei jų centralizavimas, taip pat
galimybė iš anksto registruoti susitikimų laiką migracijos
tarnyboje ar teikti paraiškas internetu leistų greičiau tvarkyti
administracinius dalykus.
Ne mažiau svarbi yra ir supaprastinta
gyvenamosios vietos patvirtinimo procedūra, galimybė informaciją ir
konsultacijas gauti anglų kalba.
Reformos idėjai pritaria ir „Philip Morris Baltic“, žmogiškųjų
išteklių skyriaus direktorė Auksė Žukauskienė.
„Mūsų kompanija visame pasaulyje vykdo aukštos kvalifikacijos
specialistų bei vadovų mainų programą, pagal kurią nuolat samdome
aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš kitų Europos ir pasaulio
šalių darbui Lietuvoje.
Mūsų šalies darbuotojai taip pat vyksta
dirbti į kitus įmonės filialus užsienyje.
Toks darbuotojų judėjimas
leidžia greičiau perimti geriausią veiklos praktiką, kelti
darbuotojų kvalifikaciją ir didinti bendrovės konkurencinius
gebėjimus, tad pokyčiai migracijos sistemoje – reikalingi ir
svarbūs“, – aiškino A. Žukauskienė.
Jos teigimu, nors migracijos sistema tobulėja ir atsirado
galimybė dalį pildytinų paraiškų pasiekti nuotoliniu būdu,
susitikimo laiką iš anksto derinti internetu, migracijos procesai
Europos Sąjungos, o ypač trečiųjų šalių piliečiams, vis dar išlieka
gana sudėtingi.
Pavyzdžiui, migracijos tarnyboje nėra galimybių
bendrauti anglų, vokiečių ar prancūzų kalba, dauguma užrašų ir
informacijos pateikiama lietuvių arba rusų kalbomis, todėl
atvykstantį asmenį visuomet privalo lydėti asmuo, kalbantis
lietuviškai bei gerai išmanantis procedūras.
Be to, gyvenamosios
vietos deklaravimo užsieniečiams, ne taip kaip Lietuvos
gyventojams, nėra galimybės pateikti elektroniniu keliu.
Vis dar
yra o labai daug sudėtingų biurokratinių procedūrų legalizuojant
atvykusių darbuotojų šeimos narių ar partnerių buvimą Lietuvoje.
Paprastesnis, aiškesnis ir lengviau prognozuojamas migracijos
reguliavimas yra vienas svarbiausių aspektų, leidžiančių įvairių
sričių profesionalams atvykti dirbti į Lietuvą, todėl būtų
tikslinga išsivysčiusių ne ES šalių, tokių kaip JAV, Kanados ar
Šveicarijos darbuotojų legalizavimo procesą prilyginti ES šalims
taikomoms procedūroms.
