Kainos smuko, bet kodėl negirdėti džiaugsmo šūksnių?

„Danske Bank“ analitikai mano, kad, susitraukus naftos kainoms, o pavymui sumažėjus ir degalų kainoms rugsėjį infliacija euro zonoje ir vėl įsmuko į neigiamą teritoriją. Manoma, kad apibendrinus rugsėjo duomenis paaiškės, jog būta ne infliacijos, bet 0,2 proc. defliacijos.

Tačiau tuo pačiu prognozuojama, kad euro zonos valstybėse infliacija metų pabaigoje kils iki 1,1 proc. Manoma, kad energijos išteklių kainų mažėjimas yra laikinas veikinys, darantis įtaką bendram kainų augimui.

Vieningos valiutos zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas, kuris bus paskelbtas trečiadienį, turėtų išlikti nepakitęs -7,1.

Pagrindinė makroekonominė naujiena JAV šią savaitę lauks penktadienį, kai bus paskelbti darbo rinkos duomenys.

Analitikai prognozuoja, kad rugsėjį naujų darbo vietų JAV bus sukurta 180 tūkst. Tai yra mažiau nei per paskutinius tris mėnesius, kuomet vidutiniškai kas mėnesį buvo sukuriama maždaug po 221 tūkst. darbo vietų.

Vis dėlto Amerikoje užimtumas auga gana sparčiai, ir tai teigiamai veikia augančią JAV ekonomiką. Kitaip tariant, tokia situacija darbo rinkoje turėtų tenkinti Federalinį rezervų banką (FED) ir tik užimtumo augimui nukritus žemiau 160 tūkst. ribos, tai galėtų turėti neigiamos įtakos FED sprendimui dėl palūkanų normos kėlimo.

Nedarbo lygis rugsėjo mėnesį turėtų išlikti nepakitęs – 5,1 procento.

JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas bus skelbiamas trečiadienį. Manoma, kad krito nuo 101,5 (rugpjūtį) iki 96.

Didžioji Britanija šią savaitę paskelbs rugsėjo gamintojų pasitikėjimo indeksą (ang. PMI).

Nepaisant paskutiniu metu esančio ypač stipraus Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kurso prieš kitas pagrindines valiutas bei lėtėjančią Kinijos ekonomiką, šis rodiklis, ko gero, nedaug tepasikeitė.

Manoma, kad jis galėjo kristi nuo 51,5 (rugpjūtį) iki 51,3.

Didesnis smūgis ištiko nebent vartotojų pasitikėjimo indeksą. Pastaruoju metu jis buvo aukščiausiame taške nuo finansų krizės, ir, ko gero, per rugsėjį susitraukė nuo 7 iki 3.