Sustiprinta sienų kontrolė Europoje ir ypač vilkikų patikra, kuriais pabėgėliai bando nelegaliai prasibrauti į Vakarų šalis, gali grąžinti mus į tokią situaciją, kuri faktiškai buvo prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą ir įsijungiant į Šengeno zoną.
Jeigu prie kiekvienos sienos vyks patikros, tai galime nesunkiai suskaičiuoti, kiek jų reikės kirsti. Jeigu krovinys važiuotų iš Didžiosios Britanijos, tai tektų užtrukti prie Belgijos, Vokietijos bei Lenkijos pasienių. Važiuojant iš Lietuvos į Estiją, irgi tektų laiką gaišti, kertant dvi sienas. Taigi, pasikeistų ir krovinio pristatymo laikas, išaugtų kaštai, gali būti, kad keistųsi ir paslaugų kaina.
Kol kas realaus poveikio nejuntame, tačiau situaciją stebime, nes poveikis verslui gali būti stiprus. Dabar kaip zuikiai ausis ištempę klausom – kiekvieną dieną po naujieną arba po dvi. Europoje nėra vieningos nuomonės – vieną dieną pasiekia informacija, kad sienos bus uždaromos, kitą jau, kad ne.
Pabėgėliai nebūtinai gali tapti pigia darbo jėga, kuri sudarys konkurenciją vietos darbuotojams ir sumažins tam tikrų pozicijų užmokestį. Motyvuoti, kalbas mokantys specialistai gali atnešti ir teigiamų pokyčių – sumažins darbuotojų trūkumą tiek trumpoje, tiek ir ilgoje perspektyvoje.
Teigiamo scenarijaus atveju, suaktyvėtų konkurencija darbo rinkoje. Tą rodo ir užsienio šalių, kurios imigrantams yra nuo seno patrauklios, patirtis.
Turtingesnėse šalyse jie išsprendžia visuomenės senėjimo problemą, kai laisvų, ypač žemesnės kvalifikacijos darbo vietų, užpildyti nėra kam. Lietuvoje imigrantai galėtų užimti ir lietuvių emigrantų paliktas laisvas darbo vietas. Visgi aukštos kvalifikacijos specialistai baimintis neturėtų, nes vargu, ar jiems konkurenciją sudarys atvykėliai iš trečiųjų šalių.
Verslininkui nesvarbu, kokios tautybės darbuotoją įdarbinti. Svarbu, kad jis atliktų jam pavestą darbą. Taigi, motyvuotam ir lietuvių arba bent anglų kalbą mokančiam pabėgėliui ilgai varstyti Darbo biržos durų nereikėtų. Visgi tuo pasinaudoti Lietuvos verslui gali ir netekti, nes pabėgėliai, gavę leidimus gyventi Europos Sąjungoje, patrauks į labiau jiems įprastas šalis kaip Vokietija ar Švedija.
Kol kas sunku prognozuoti, kaip emigrantų antplūdis paveiks darbo rinką, nes nėra aišku, kaip ir ką jie yra nusiteikę dirbti ir ar apskritai juos bus galima įdarbinti.
Mes negalime įdarbinti bet ko – turime vadovautis įstatymu. Dabar vyksta šaršalas – visi skambina pavojaus varpais, kad tai bus pigios darbo jėgos banga, tačiau išlieka klausimas, kokias specialybes turės tie žmonės – gal tai bus gydytojai, kurie į logistiką apskritai neis?
Arūnas Bertašius yra Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius.
