Tai žygdarbis, kuris neįsivaizduojamas jokiai kitai išsivysčiusiai šaliai. Ir vis dėlto Australijos ekonominiams laimėjimams, atrodo, ateina galas, rašo Georgia McCafferty portale „qz.com“.
Lėtėjant Kinijos vystymosi tempams ir mąžtant jos poreikiui žaliavoms Australijos BVP augimas paskutinį ketvirtį buvo tik 0,2 procento. Naujajam šalies ministrui pirmininkui Malcolmui Turnbullui, buvusiam bankininkui ir advokatui, iškilo labai sudėtingas uždavinys – užkirsti kelią ekonominei krizei.
Kinijos ekonomikai sparčiai vystantis ir didėjant paklausai mineralinėms žaliavoms ir metalams šalyje Australijos žaliavų eksporto apimtis per dešimt su trupučiu metų išaugo 705 procentais: nuo 1,2 mlrd. Australijos dolerių 2001-aisiais iki 10,4 mlrd. dolerių 2013-ų metų pabaigoje (1 euras = 1.5677 Australijos dolerio. – Red.).
Augant prekybos mastams didėjo šalies BVP vienam gyventojui: Pasaulio banko duomenimis, jei 2002-aisias metais jis buvo 19 960 JAV dolerių, tai 2014-aisias pasiekė 65 410 JAV dolerių (1 euras = 1,1228 JAV dolerio. – Red.). Tuo pačiu didėjo darbo užmokesčiai, mažėjo nedarbas, stiprėjo nacionalinė valiuta. Australijos vyriausybė sumažino gyventojams mokesčius, padidino pensijas ir socialines išmokas.
Šios šalies tyrimų centro „Grattan Institute“ duomenimis, nuo kiekvienų 19 Australijos dolerių, gautų per ekonominį bumą kaip papildomas pajamas, tik vienas doleris buvo atidedamas „juodai“ dienai – likę pinigai buvo leidžiami arba grąžinami mokesčių mokėtojams, mažinant jiems mokesčių naštą.
Australų jaunoji karta, neregėjusi krizių ir recesijų, išlaidas namams, automobiliams ir brangiems drabužiams laiko išskirtine savo teise. Tą patį galima pasakyti apie šios šalies ūkį apskritai.
„Kuo ilgiau jūs neregite recesijų, tuo blankesnis pasidaro stimulas investuoti į augimą ateityje ir tuo mažiau sukuriama darbo vietų, – aiškina Australijos analitinio centro „Per Capita“ ekonomistas Davidas Hetheringtonas. – Australija gyvena plačiai. Ji maudosi piniguose, ir tai galima pamatyti kiekviename žingsnyje“.
Dabar prasidėjo pagirios. Australija tapo šalimi, kur įsiskolinimų didėjimo dinamika yra pati blogiausia iš visų išsivysčiusių ekonomikų. Užsienio skola jau artėja prie vieno trilijono Australijos dolerių.
„Aš manau, kad dabartinė Australijos ekonomikos padėtis labai pavojinga ir prognozės gana niūrios“, – sako D.Hetheringtonas.
Neįmanoma šiuo metu pasakyti, ar šalies ekonomika smuks, ar šalis suspės persitvarkyti. Norėdama sumažinti šalies priklausomybę nuo Kinijos, vyriausybė pasirašė laisvosios prekybos sutartis su Pietų Korėja ir Japonija, tačiau jos laukia dar daug neišspręstų problemų. Kaip ten bebūtų, Australija patvirtins vieną iš savo rekordų – arba pratęs recesijos nepažinusių metų seriją, arba eilinį kartą atleis vyriausybės vadovą.
Parengė Leonas Grybauskas
