Darbuotojų atstovai nesutinka, jų nuomonenaujasis socialinis modelis darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams ir kviečia protestuoti.
lrytas.lt pristato darbdavių ir darbuotojų teises ginančių organizacijų atstovų nuomonę. Darbdavių atstovas vardija naujojo Darbo kodekso pliusus, profsąjungų atstovė – minusus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus:
1. Lietuvos verslo konfederacija, išnagrinėjusi Darbo kodekso (DK) projektą, palankiai įvertino daugelį naujų nuostatų. Viena iš jų – darbo sutarties nutraukimo nuostata, kai darbuotojas yra įspėjamas ne prieš 2-4, bet prieš vieną mėnesį. Taip yra suvienodinama praktika, kuri egzistuoja kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje.
Naujame socialiniame modelyje numatyta, kad sutrumpinus atleidimo iš darbo terminus, darbuotojas gautų didesnę bedarbio pašalpą ir būtų labiau motyvuotas greičiau susirasti naują darbą.
2. Viršvalandžių reguliavimo pakeitimai DK projekte leidžia darbdaviui ir darbuotojui legaliai apskaityti ilgesnes darbo valandas, atsižvelgti į darbuotojo poreikius, susijusius su įsipareigojimais šeimai.
3. DK nuostatos, susijusios su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis, numato daugiau laisvės ir mažesnę administracinę naštą nedidelėms įmonėms, taip pat apibrėžia įvairesnes darbo sutarčių rūšis.
4. Naujasis socialinis modelis ir toliau atstovaus darbuotojų interesams. Pavyzdžiui, darbdavys privalo viešai skelbti kolektyvines darbo sutartis, užtikrinti darbuotojo asmens duomenų apsaugą, padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Be to, darbuotojai turi būti supažindinami su informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimu bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka.
5. Dirbant vienoje darbovietėje ne trumpiau kaip tris metus, darbuotojas įgyja daugiau privilegijų: pavyzdžiui, laikinai dirbti ne visą darbo laiką. O tie darbuotojai, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei vienus metus, už mokymosi atostogas gali tikėtis viso arba pusės darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai jos truks. Taip pat, gavus darbdavio sutikimą, darbuotojui darbo dienos (pamainos) metu gali būti suteiktas nemokamas laikas asmeniniams poreikiams tenkinti, vėliau numatant, kad tas laikas bus atidirbtas.
6. Tarpusavio supratimo principas DK numatytas ir darbuotojo atleidimo atveju, kuris, beje, turi būti pagrįstas ir proporcingas pažeidimui. Darbuotojo prašymu, įspėjimo termino laikotarpiu jam turi būti suteikta iki 10 proc. buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie laisvas darbo vietas ir kolektyvine sutartimi numatyti darbo apmokėjimo sistemą darbovietėje.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė:
1. Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui darbuotojams sukurs dar didesnį nesaugumą ir nestabilumą, neužtikrins kvalifikuotos darbo jėgos darbdaviams. Būtent toks darbas – su terminuotomis sutartimis – yra ir viena iš jaunimo diskriminacijos formų. Nuolatinio pobūdžio darbui terminuota sutartis negali būti sudaryta: jei esu mokytojas, tai sutartys kasmet neturi būti pratęsinėjamos . Tokiu atveju netenkama papildomų atostogų už stažą. Beje, norima jas panaikinti apskritai, dingsta ir dviejų mėnesių išmokos išeinant į pensiją.
2. Mums netinka visas naujame DK numatytas blokas dėl darbo ir poilsio laiko: viršvalandžių neribojimas, suminės darbo laiko apskaitos įvedimas bet kur, ne tik nepertraukiamai dirbančioms įmonėms ir suderinus su profsąjunga. Tai – žmonių apgavystė nemokant už viršvalandžius, o jų neribojimas veda prie vieno – taip dirbdamas žmogus nualinamas, kad jau po 50-ies nebeturės sveikatos.
3. Prastinamos profesinių sąjungų teisės – atimama eilė garantijų darbuotojų išrinktiems atstovams. Norėjome, kad būtų apibrėžtas profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijus: atskirti rėksnius nuo rimtų susivienijimų.
4. Lietuvai bandoma įpiršti Vokietijos modelį – norima steigti prievartines darbo tarybas. Pas mus veikia Darbo tarybų įstatymas, tačiau jis nepasiteisino. Darbo taryboms buvo leista sudaryti kolektyvines darbo sutartis, jei įmonėje nėra profesinės sąjungos. Tačiau Darbo tarybų neatsirado, o jei atsirado, tai įmonių savininkai joms vadovauti pasodino savo giminaičius, kurie derino darbo tvarkos taisykles, grafikus ir pan. Dabar darbuotojų atstovus nori diferencijuoti: profsąjungos turi teises į kolektyvines derybas, o Darbo taryba – į informavimą ir konsultavimą. Kaip tada galima sudaryti kolektyvinę darbo sutartį, jei nėra inormacijos?
5. Keista, kad mūsų Vyriausybė, deklaruodama rūpinimąsi šeima, nesiūlo įtvirtinti mamadienių ir tėvadienių. Antradienį darbdaviai pareiškė atsisaką mokėti už tokias dienas. Pasak jų, tai turi būti daroma iš socialinio draudimo sistemos lėšų. Mūsų nuomone, mamadieniai turi būti, ir visai nesvarbu, koks tai būtų finansavimo šaltinis.
6. Buvo sutarta, kad kvalifikacijos kėlimui ir neformaliam mokymui per metus būtų skirtos penkių dienų atostogos. Tačiau toks sprendimas jau atidėliojamas. Norėta ir mamadienius susieti su kvalifikacijos atostogomis. O dabar jau visai nebeaišku, koks sprendimas bus priimtas.
