Būtent tokie, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šiemet per pirmą pusmetį lizingo rinkoje buvo fiksuoti pokyčiai.
Lizingo neišsižadėjo
Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininkas ir „UniCredit Leasing“ generalinis direktorius Laimonas Belickas teigia, jog lizingo bendrovių portfelis pirmą pusmetį išliko stabilus – augimas sudarė apie 1 proc. Tai rodo, jog lizingo sutartys buvo aktyviai sudaromos.
„Lizingo rinka – dinamiška. Jeigu bankuose paskolų portfelis „atsinaujina“ per 10–15 metų – tai yra per metus naujai suteikiamų paskolų suma siekia tik apie 10 proc. bankų jau išduotų paskolų portfelio, lizingo rinkoje tai trunka ne ilgiau kaip 3–5 metus.
Lizingo įtaka šalies ekonominio gyvenimo aktyvumui itin reikšminga – jo augimas yra vienas iš bendros ekonominės gerovės augimo rodiklių.
Bankų portfeliai kone 10 kartų didesni nei lizingo bendrovių, tačiau naujai per metus suteiktų paskolų suma yra panaši į sudaromų lizingo sutarčių apimtį. Galima sakyti, kad lizingo rinkos įtaka finansuojant per metus atliekamas investicijas yra apytikriai lygi bankų paskoloms“, – aiškino L.Belickas.
Verslas atsikvėpė
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pirmą pusmetį naujai pasirašytų lizingo sutarčių finansuojama suma siekė 406,4 mln. eurų, 15,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Praėjusių metų pirmą pusmetį buvo pasirašyta didžiausio Lietuvoje 73,5 megavatų galios vėjo jėgainių parko statybų Tauragės apskrityje finansavimo lizingu sutartis. Jeigu rinkos situaciją pirmą pusmetį vertintume be šio sandorio sumos, augimas sudarytų 7,5 proc.
Stebime sparčiai augantį naujų automobilių pardavimą. Smarkiai šoktelėjo naujų sunkvežimių pardavimai, įmonės aktyviau investuoja į turto atnaujinimą.
Šios tendencijos leidžia prognozuoti sėkmingą ir antrąją metų pusę. Nevertinant išskirtinių sandorių energetikos srityje, metinis lizingo rinkos augimas gali sudaryt iki 10 proc., tačiau atskiruose sektoriuose, ypač sunkvežimių ir automobilių, kai dabartinės tendencijos leidžia tikėtis ypač didelio augimo, net apie 50 proc.“, – kalbėjo L.Belickas.
Jo nuomone, pernai, laukdamas euro, verslas buvo susiveržęs diržus. O šiemet gana drąsiai nutaria investuoti.
„Įmonės aktyviau investuoja į lengvųjų automobilių parko ir įvairių įrengimų atnaujinimą. Tai skatina daryti ir tai, jog lizingo kainos per pastaruosius dešimt metų yra rekordinėse žemumose.
Be to, įmonės vis dažniau lizingo paslaugą atranda kaip patrauklų finansavimo šaltinį, nes jis nereikalauja turto įkeitimo ir yra lankstus, lizingo bendrovė dar prieš sutartį įvertina turto likvidumą, tad turto pardavimas dar nepasibaigus lizingo sutarčiai neturi jokios įtakos įmonės kredito išsimokėjimo istorijai“, – sakė L.Belickas.
Svarstyklės sujudėjo
Tyrimų bendrovės „Datacenter“ duomenys rodo, jog rinkoje pirmą šių metų pusmetį buvo parduota 9685 naujų automobilių – 15,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Liepos statistika rodo, jog augimo tempas nemažėjo, tiesa, šiek tiek išaugo naujų automobilių dalis, įsigijama lizingo būdu: jeigu 2014 m. sausio-liepos mėn. lizingu buvo įsigyta 53 proc. naujų automobilių, šiemet tuo pačiu laikotarpiu pagal lizingo sutartis buvo įsigyta 55 proc. automobilių.
Iš automobilių, kurie buvo įsigyti lizingo būdu, šiemet sausio–liepos mėnesiais daugiausiai buvo registruota „Volkswagen“ (1125 vnt. arba 18 proc. visų įsigytų automobilių), „Škoda“ (931 vnt. arba 15 proc. visų įsigytų automobilių) ir „Toyota“ (818 vnt. arba 13 proc. visų įsigytų automobilių) markės naujų automobilių.
Naujų automobilių segmento augimui didžiausios įtakos turėjo įmonių aktyvumas, atnaujinant parkus, kadangi verslui tai vienas paprasčiausių sprendimų investuoti, privatūs automobilių pirkėjai buvo kiek vangesni.
Tiesa, nors Lietuvoje automobilių parkas pamažu atsinaujina, lyginant su situacija Baltijos šalyse, jis vis dar seniausias. Lūžį padėtų pasiekti didesnė lizingo skvarba į naudotų automobilių pardavimą: parkas sparčiai atjaunėtų, jeigu gyventojai panaudoję dalį santaupų ir pasirašydami lizingu įsigytų 2–3 metų senumo automobilius, o neskirtų visų savo turimų lėšų 5–7 metų automobiliui.
Bendrovės „Datacenter“ statistika rodo, jog pirmą pusmetį naudotų automobilių rinka krito 17 proc. – buvo parduota 110377 naudotų automobilių. Daugiausiai įtakos naudotų automobilių pardavimų mažėjimui turėjo ženkliai susitraukęs eksportas.
Tiesa, lizingo rinka tokio ženklaus kryčio nefiksavo, pirmą pusmetį buvo finansuota 2809 naudotų automobilių įsigijimų, t.y. 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Liepos mėnesį situacija beveik stabilizavosi: per pirmus septynis mėnesius naudotų automobilių lizingu parduota 3375, kai pernai tik 2,5 proc. daugiau.
Antroje metų pusėje laukiama naudotų automobilių pardavimo lūžio – naudotų automobilių eksporto tendencijos kardinaliai nesikeis, tačiau jausis sujudimas vietinėje rinkoje. Naudotų automobilių rinką augins optimestiškos nuotaikos – gerėjančios ekonomikos perspektyvos, silpstantis nesaugumo jausmas dėl geopolitinės situacijos leis drąsiau naudoti turimas santaupas.
Naujų sunkvežimių pardavimas auga
Remiantis tyrimų bendrovės „Datacenter“ duomenimis, ženklūs pokyčiai fiksuojami naujų sunkvežimių segmente. Per pirmą pusmetį lizingo būdu įsigyti 1259 nauji sunkvežimiai – 55 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Liepos mėnesį pardavimai dar labiau šoktelėjo.
Per pirmus septynis šių metų mėnesius lizingu parduoti 1439 nauji sunkvežimiai – 57 proc. daugiau nei pradėjusių metų sausio-liepos mėnesiais. Taip pat pastebima, kad auga sunkvežimių dalis, kuri įsigijama lizingo būdu.
Jeigu 2014 m. sausio–liepos mėnesiais rinkoje iš viso buvo įsigyta 1573 naujų sunkvežimių ir lizingo būdu įsigyti sunkvežimiai sudarė 60 proc., šiemet per minėtą laikotarpį sunkvežimių parduota 2010 ir 72 proc. jų su lizingo sutartimis.
Pasak L. Belicko, spartų sunkvežimių rinkos augimą lemia natūralus poreikis atnaujinti parką bei palankios finansavimo galimybės.
„Siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, nuo 2013 m. pabaigos naujus automobilių modelius privalomai pradėta gaminti su brangesniais varikliais, atitinkančiais griežtesnius „Euro 6“ emisijos standartus.
Net ir neplanavę plėtros vežėjai anuomet aktyviai pirko sunkvežimius, pagamintus pagal „Euro 5“ standartus. 2013 m. vykęs pirkimo bumas natūraliai sumažino sunkvežimių paklausą 2014 m.
Šiųmetinės tendencijos rodo, kad poreikis naujiems sunkvežimiams atsinaujino – parkai atnaujinami ir plečiami. Be to, praėjusiais metais planus įsigyti krovininį transportą pristabdė ir geopolitinė situacija. Šiųmetinis augantis transporto įsigyjimas rodo, kad vežėjai atrado ir sklandžiai įsitvirtino naujose rinkose“, – atkreipė dėmesį L.Belickas.
Laukiama proveržio
Naujų traktorių rinka pirmą šių metų pusmetį traukėsi, liepa taip pat nerodė augimo, tačiau rugpjūtį kalbama apie sėkmingus metus – rugpjūtį pradėta kalbėti apie rekordinį javų derlių.
Tai suteiks galimybes ūkininkams investuoti į naują techniką. Tiesa, traktorių pardavimams itin didelę įtaką turi ES finansavimas.
„Šiemet laukiama pasikeitimų ES lėšų administravimo tvarkoje. Kol kas Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje ūkininkai gaunantys ES paramą realiai negali pirkti įrangos ar technikos lizingu, technikos įsigijimas gali būti finansuojamas tik paskolomis ir įkeičiant įsigyjamą turtą.
Tai ūkininkams reiškia papildomas išlaidas, tenka forminti notarines sutartis, didėja reikalingų dokumentų kiekis. Šiuo metu valstybinės institucijos sprendžia konkurenciją ribojančias nuostatas, tikimasi, jog reikalingi dokumentai bus paruošti prieš paraiškų teikimą ES paramai gauti“, – teigia L.Belickas.
Jis atkreipė dėmesį, jog ūkininkai vis labiau atranda technikos nuomos galimybes – tie, kurie negalėjo leisti sau įsigyti technikos derliaus nuėmimui buvo linkę ją iš lizingo bendrovių nuomotis su perspektyva ateityje turtą įsigyti.
