Kita vertus, BNS jis vis dėlto išreiškė abejones, ar prieš
daugiau nei savaitę atidaryto turistinio objekto lankytojai dar šį
sezoną galės lengvai rasti vietą pietums, nes tuo esą turėtų
pasirūpinti verslas ir Anykščių rajono savivaldybė.
– Anykščių regioniniame parke lankytojams atvėrus medžių lajų taką pasigirdo ne tik pagyrų, bet ir daug kritikos dėl prastos infrastruktūros, trūkstamos informacijos. Kodėl taip nutiko ir ar ketinama ką nors artimiausiu metu keisti?
– Atidarius tokį objektą kažkas kažko galėjo ir nenumatyti.
Kad srautai bus tokie dideli, mes šiek tiek neplanavome. Dėl
informacinės struktūros – mes dirbame, tai yra mūsų uždavinys.
Mes jau kai ką patvarkėme, dėl informacijos pateikimo artimiausiu
metu atsiras papildomi žmonės. Visas problemas išspręsime dar šį
sezoną.
Kalbant apie eismo reguliavimą ir informacijos pateikimą –
manau, kad taip, išsispręs. Bet dėl kavinių, kaip buvo
nuskambėję viešojoje erdvėje, kad nėra kur pavalgyti
Anykščiuose – aš tikrai abejoju, kad per dvi savaites atsiras daug
kavinių. Tai yra savivaldos klausimas – jie turėtų būti aktyvesni.
– Esant dideliam gaisringumo pavojui, šiuo metu kai kurios savivaldybės yra uždraudusios lankytis miškuose. Ar šie sprendimai ne per griežti?
– Galiu tik gailiai atsidusti prisimindamas rugpjūčio pradžioje
skelbtą apklausą, kuri rodo, kad apie 30 proc. žmonių nelabai
žino ir nelabai paiso lankymosi gamtoje taisyklių, t. y.
laužaviečių įrengimo, automobilių statymo. Kai šitą prisimenu,
galiu sakyti – ne, ne per daug griežta, nes neatsargus elgesys su
ugnimi, gaisras padaro didelę žalą. Lankymosi ribojimas tikrai
duoda didelę apsaugą. Tikrai nesinorėtų didelių gaisrų – prie
Šiaulių šiuo metu dega durpynas ir tai tikrai yra ne be žmogaus
įsikišimo. Nesinorėtų, kad tokie dalykai plistų Lietuvoje.
– Šiuo metu taisyklės miškuose gana griežtos – poilsiautojams draudžiama kurti laužavietes, statyti palapines, automobilius. Ar nereikėtų švelninti šios tvarkos bent jau saugomose teritorijose?
– Yra rekreacinės zonos, kurios tiek regioniniuose, tiek
nacionaliniuose parkuose suprojektuotos žmonių poilsiui. Bet jos
daug kur yra ir miškuose. Turime problemą, kad Miškų įstatymas
draudžia keisti paskirtį ir įrengti visiškai reikalavimus
atitinkančias poilsiavietes. Viena yra poilsiauti įrengtoje
poilsiavietėje, kur yra padarytos laužavietės, vietos statyti
automobiliams, vietos nusiprausti. Tokių poilsiaviečių turėtų
Lietuvoje daugėti – tikiuosi, kad Seimas rudenį grįš prie Miškų
įstatymo pataisos, kurios nepriėmė, nors mes siūlėme.
Chaotiškas poilsiaviečių įsirengimas vien dėl to, kad tai yra
„mano žemė“, nėra priimtinas ir negali būti skatinamas bei
toleruojamas. Bet jei sklypas paruoštas stovyklauti – taip, viskas
teisinga, ten turėtų būti stovyklaujama.
– Siekiant surinkti daugiau lėšų, liepos viduryje saugomose teritorijose įvestas savanoriškas lankytojo mokestis – kiek jo jau surinkta?
– Mokestis būtent skirtas teritorijų priežiūrai, atnaujinimui,
naujai infrastruktūrai įrengti. Jis nėra susijęs su atlyginimais.
Liepos 20-osios duomenimis, buvo parduota per 18 tūkst. bilietų.
Manau, kad tokiu tempu, šiuo metu jau turėtumėme turėti apie 30
tūkst. bilietų – informaciją ketiname surinkti rugpjūčio
pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Pigiausias yra 1 euras, brangiausias
– metinis bilietas, 25 eurai, bet jų nėra daug. Didžioji dalis, t.
y. 99 proc. parduotų bilietų yra po eurą.
– Politikai nesutaria dėl saugomų teritorijų reformos – ar sieksite juos įtikinti, kad reformos reikia kuo skubiau, ar ji šiuo metu nėra būtina?
– Vyriausybėje yra sprendimas dėl tų biudžetinių
organizacijų stambinimo, bet jis lieka kyboti, nes yra oficialiai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išreikšta pozicija, kad Saugomų
teritorijų tarnyboje ir direkcijose pakeitimų nereikia, jie
nepritaria įstatymų keitimui. Esant tokiai situacijai mes kažko
daryti praktiškai negalime, nes reikia bent jau 5-6 įstatymų
korekcijas atlikti. Todėl su tokia reforma, kaip planavo aplinkos
ministras, judėti negalime.
Šiuo metu laukiame, kaip apsispręs politikai – tai yra ministro
ir Seimo komiteto susitarimas. 2016 metams jau suvėlavome, nes
biudžeto projektai yra, mūsų pabandymas metų pabaigoje ką nors
keisti nuo metų pradžios trikdytų ir biudžeto formavimą, kiltų
sudėtingų klausimų dėl finansų – yra išeitinės, kažkam netiks,
reikia planuoti lėšas. Todėl bent jau aš asmeniškai forsuoti iki
Naujųjų metų nepasirengęs.
Mano manymu, bet kuri struktūra kartkartėmis turėtų keistis –
su ministerija, matyt, turėsime galvoti, kaip efektyvumą didinti.
Vienas iš dalykų – tam tikri struktūriniai sistemos pakeitimai. Tik
jie neturėtų būti skuboti. Turime problemą – labai mažą
finansavimą, reikia rasti galimybių optimizuoti struktūrą. Turime
daug bendrųjų funkcijų, kai yra daug juridinių asmenų, tai
kainuoja pinigėlių. Visų finansinių problemų tai neišspręstų,
bet galėtų šiek tiek pagelbėti. Bet tai – jau 2016 metų
sprendimai.
