Šią sumą sudaro pinigai, kuriuos sutaupyti Vokietijai padėjo
mažesni palūkanų mokėjimai už lėšas, pasiskolintas iš
investuotojų, ieškojusių saugios vietos savo kapitalui, nurodė
tyrėjai.
„Sutaupyta suma viršija krizės kainą, net jeigu Graikija
pasiskelbtų nepajėgia grąžinti jokių savo skolų, – sakoma
privataus pelno nesiekiančio Leibnizo ekonomikos tyrimų
instituto straipsnyje. – Vokietija aiškiai gavo naudos iš
Graikijos krizės.“
Rinkose kilus sąmyšiui investuotojai paprastai ieško saugaus
prieglobsčio savo pinigams, o eksporto čempionė Vokietija iš to
„gavo neproporcingai didelę naudą“ per skolų krizę, aiškina
tyrėjai.
„Kaskart, kai finansų rinkos pastaraisiais metais sulaukdavo
neigiamų naujienų apie Graikiją, Vokietijos vyriausybės
obligacijų palūkanos mažėdavo, o kaskart, kai naujienos būdavo
geros, – didėdavo“, – rašoma straipsnyje.
Vokietija, kuri yra didžiausia faktinė euro zonos skolintoja,
reikalavo, kad Graikija laikytųsi griežtos biudžeto drausmės ir
vykdytų skaudžias ekonomikos reformas mainais į tarptautinių
skolintojų sutikimą teikti tolesnę pagalbą.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble
priešinosi Graikijos skolų nurašymui, pabrėždamas, kad
jo paties vyriausybė yra sudariusi subalansuotą biudžetą.
Tačiau Leibnizo institutas argumentuoja, kad galimybę
subalansuoti biudžetą smarkiai lėmė faktas, kad Vokietija galėjo
sutaupyti palūkanų per Graikijos skolų krizę.
Apskaičiuota, kad Vokietija nuo 2010 metų sutaupė 100 mlrd.
eurų, o ši suma sudaro daugiau negu 3 proc. bendrojo vidaus
produkto, nurodė institutas, įsikūręs rytiniame Halės mieste.
Kitos šalys, tarp jų JAV, Prancūzijai ir Nyderlandams, taip pat
iš to gavo naudos, bet „mažesniu mastu“.
Vokietijos dalis tarptautiniuose Graikijos finansinio gelbėjimo
paketuose, įskaitant naują paskolą, dėl kurios dabar deramasi,
sudaro apie 90 mlrd. eurų, pažymėjo institutas.
„Net jeigu Graikija negrąžintų nė cento, Vokietijos iždas
bus gavęs finansinės naudos iš šios krizės“, – sakoma
studijoje.
