„Ekonomiškai vertinant įtaka bus labai nedidelė (Graikijai
palikus eurozoną – BNS). Neturime labai tamprių saitų užsienio
prekybos aspektu su Graikija. Kita vertus Graikija yra maža rinka
bet kokiu atveju. Tiesioginių ekonominių bėdų ar neigiamų
pasekmių neturėtų būti.
Lygiai taip pat atsakant į klausimą, ar
finansų sistemai galėtume įžvelgti neigiamų pasekmių,
greičiausiai ne. Mūsų finansų sistema yra tarptautinė“, –
interviu Žinių radijui sakė „Danske bank“ Finansų rinkų
departamento vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Anot jos, tikimybė, jog Graikija gali palikti euro zoną vis
labiau auga, nes šalies valdžia ir jos kreditoriai – Europos
Centrinis Bankas (ECB), Tarptautinis Valiutos fondas (TVF) bei Europos
Komisija (EK) – vis dar nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl Graikijos
skolų.
„Mes sėdime toje pačioje valtyje kaip ir graikai ar
vokiečiai. Tai yra eurozona. Mes visi esame jos nariai. Jeigu
euro zonoje išbandysime šalies išėjimo scenarijų, tai mums
turėtų rūpėti. (...) Kuo tuo toliau, tuo ta tikimybė turbūt
auga, nes sprendimui priimti institucijos turėjo daugiau nei
ketvirtį metų“, – kalbėjo G.Gečiauskienė.
Anot jos, Graikijos skolų nurašymas vis dar gali įvykti ir tai
būtų bene lengviausias problemos išsprendimo būdas.
Tarptautiniai kreditoriai šiuo metu reikalauja, kad Graikija
imtųsi didesnio masto reformų mainais į lėšas, turinčias
apsaugoti šalį nuo bankroto. Tačiau prieš griežtą taupymą
nusistačiusiai Graikijos Vyriausybei vis nepavyksta susitarti dėl
finansavimo.
Birželio 14 dieną Graikijos ir kreditorių paskutinio šanso
derybos Briuselyje baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog
tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra
kaip niekada reali.
