Šaltas oras ir azoto perteklius išvargino pasėlius
Vis dėlto geri ir anksti pradėję vegetuoti žieminių kviečių ir rapsų pasėliai daug ūkininkų paspendė spąstus. „Šiandien matome problemą, kad augalai buvo per daug tręšiami azotinėmis trąšomis, neatsižvelgiant į kalendorinį laiką“, – sako D. Žemaitienė. Agronomės nuomone, šalti orai ir didelės azoto dozės augalams sukėlė stresą, tad pasėliai pagelto, vietomis išretėjo. Laimėjo augintojai, kurie per keletą kartų tręšė nedidelėmis normomis. Jų laukuose šiandien veši gražūs augalai.
„Dabar norint padėti dėl azoto pertekliaus nuvargusiems augalams reikėtų naudoti mikroelementų – cinko, mangano, taip pat amino rūgščių turinčių preparatų. „Litagroje“ rasite priemones „Microcat Zn-Mn“ (0,3–0,5 l/ha), „Razormin“ (0,3 l/ha), „Aminocat“ (0,3 l/ha), kurios turi minėtų medžiagų“, – pataria agronomė.
Jos teigimu, manganas ypač naudingas vyraujant žemai temperatūrai, nes padeda įsisavinti azotą, o dėl cinko trūkumo augalai nepasisavina fosforo ir sunkiai augina šaknis.
Kviečiuose plinta dryžligė
Agronomai sutartinai įspėja, kad atsėliuose šiemet plinta dryžligė. Daugumoje tokių laukų ligos paplitimas pasiekė pavojingą ribą, todėl pasėlius reikia purkšti priemonėmis „Bumper“ ( 0,5 l/ha) ar „Input“ (1,0 l/ha).
Palankios sąlygos žieminių rapsų puviniui
Vėsus, lietingas ir vėjuotas pavasaris nepatiko kenkėjui rapsiniam žiedinukui, tačiau dėl drėgmės byrantys rapsų žiedlapiai prilimpa prie stiebelių bei šakelių ir sudaro palankias sąlygas vystytis sklerotiniam puviniui. Todėl rapsai anksčiau ir netolygiai bręsta, sumenksta jų derlingumas. Norint sumažinti šios ligos riziką, pirmoje žydėjimo pusėje reiktų naudoti tokius preparatus kaip „Amistar“ (1,0 l/ha), „Propulse“ (1,0 l/ha) ar „Efilor“ (1 l/ha).
Žirnių ir pupų laukų ypatumai
Žinia, šiemet daug Lietuvos ūkių dalyvauja žalinimo programoje, kurios vienas reikalavimų – auginti ankštinius augalus. Tad labai padidėjo ankštinių kultūrų, ypač žirnių ir pupų, plotai.
Dalis ūkininkų šias kultūras augina pirmus metus, todėl, anot „Litagros“ agronomės, juntama patirties stoka. „Pirmiausia buvo padaryta klaidų sėjant ankštines kultūras. Jų sėklos turi būti įterptos 6 cm gyliu, o nemažai plotų matyti daug neįterptų sėklų arba jau sudygusių gelstelėjusių augalų“, – sako D. Žemaitienė. Per sekliai pasėti žirniai ar pupos lėčiau vystosi, labiau išgriūva, dažniau serga.
„Reikia prisiminti, kad ankštiniai augalai sunaudoja daug azoto, reikalingo augti. Azotą ankštiniai naudoja ne iš trąšų, o gauna iš gumbelinių bakterijų, kurios apsigyvena ant šių augalų šaknų. Tam, kad šios bakterijos tinkamai funkcionuotų, ypač reikalingas mikroelementas – molibdenas. O jo mūsų dirvožemiuose labai trūksta, todėl 10 cm aukštį pasiekusias pupas ar žirnius rekomenduojama purkšti molibdeno preparatu „Microcat Bo-Mo“ (0,5 l/ha)“, – pataria profesionalė.
Jei auginama veislė yra aukšta ir linkusi išgriūti, rekomenduojama naudoti trąšas „Florone“ (0,2– 0,3 l/ha), kurios neleidžia augalui išstybti ir sustiprina stiebo apačią. Šią trąšą galima maišyti su molibdeno preparatu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ankštiniai augalai taip pat serga specifinėmis ligomis, kurių nekontroliuojant gero derliaus tikėtis neverta. Žirniams rekomenduojamas preparatas „Signum“ (1,0 kg/ha), kuris apsaugos nuo pagrindinių šios kultūros ligų, dėl kurių ji išgula. Pupas pažeidžia rudoji dėmėtligė, kuri per anksti nudžiovina augalų lapus. Registruotų produktų šios ligos kontrolei nedaug: tai „Signum“ (1,0 kg/ha), „Switch“ (1,0 kg/ha). Greitai turėtų būti registruotas preparatas „Dithane“, kuris jau naudojamas daugelyje šalių.
„Jeigu abejojate savo pasėlių kokybe, vertėtų kreiptis patarimo į profesionalius agronomus, nes netinkamai panaudotos trąšos ar augalų apsaugos priemonės gali padaryti daugiau žalos nei naudos“, – pataria vyriausioji „Litagros“ agronomė.
