Šis nesusipratimas – tik vienas skaudulių, kurie varsto darbo santykius. Ar tuos skaudulius išgydys pakeistas Darbo kodeksas, dar nežinia. Nes neaiškus ir jo paties likimas. Vargu, ar iki Seimo rinkimų politikai ryšis jam pritarti. Tačiau darbdaviai jo laukia kaip oro gurkšnio, nes mato, kaip visi įdarbinimo, atsiskaitymo, darbo laiko skaičiavimo ir kiti būti formalumai yra surikiuojami kitose valstybėse.
Graibo atsakymus
Cigarečių gamintoja „Philip Morris Baltic“. Tarptautinius grynųjų pinigų pervedimus vykdanti kompanija „Western Union“. Informacinių technologijų įmonė „CSC“. Teisininkų kontora LAWIN. Telekomunikacijų bendrovė „TEO“. Saldumynų bei pašarų naminiams gyvūnams gamintoja „Mars“. Tai tik keletas Lietuvoje besidarbuojančių Amerikos kapitalo įmonių, svajojančių, kad Seime minkomas Darbo kodeksas taptų liberalesnis.
Ne šiaip sau asociacija „American Chamber of Commerce“ už stalo diskusijai susodino ir minėtų įmonių atstovus, ir jį rašiusius mokslininkus. Verslininkai nė neabejoja tuo, kad liberalesnis įstatymas atneš naudos Lietuvos ekonomikai.
„Darbo vieta turi būti viena, bet gerai apmokama. Svarbu, kad žmogui nereikėtų lakstyti iš vienos darbo vietos į kitą. Ir kad jis, atidirbęs tiek, kiek reikia, galėtų poilsiui skirti ne mažiau 11 valandų per parą“, - vienas iš Darbo kodekso autorių profesorius Tomas Davulis yra vienas tų mokslininkų, kuris kloja naujus darbo santykių pamatus.
Pasak T.Davulio, atliktas mokslininkų darbas perbraižė Darbo kodekso linijas. O jų kryptį pakeisti jau būtina. Juk galima dar daugiau apkrauti darbdavį įvairiais reikalavimais, arba, atvirkščiai, nukelti nuo jo pečių tam tikrą naštą, pavyzdžiui, išeitinių išmokų.
„Vienas svarbiausių EK priekaištų Lietuvai – darbo laikas, kitas – atleidimas iš darbo. Siūlomas socialinis modelis nepablogina darbuotojo padėties. Bet panaikina apribojimus, kurie susiję su nuostata, kad kiekvienas dirba lyg sovietinėse gamyklose: vienodai ir tik tam tikrą nustatytą laiką“, – sakė T.Davulis.
Jo teigimu, Darbo kodekse daug dėmesio sutelkiama ne tik į darbo sutarčių įvairovę, išeitines išmokas ar įspėjimo terminą, jog žmogus bus atleistas iš darbo.
„Jame sutelktas dėmesys ir į maksimalų darbo ir poilsio laiką. Numatyta, kad poilsiui per parą žmogus turi skirti 11 valandų.
Tai labiausiai aktualu dirbantiems antraeilėse pareigose. Tam smarkiai priešinasi medikai, sakydami, kad negalės dirbti keliose ligoninėse. Bet tai netiesa. Svarbu, kad susidarytų numatytas poilsio valandų skaičius, bet jie gali dirbti, kur nori“, – sakė T.Davulis.
Kodeksas numato ir ilgesnį nei dabar darbo laiką per savaitę – vidutiniškai jis turėtų siekti 60 valandų. Tai, esą, geresnis variantas nei šiuo metu yra Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Virtinės klausimų
„Kas yra viršvalandžiai? Išeitinė išmoka? Atostoginiai?
Visa tai yra sovietmečio reliktai. Žmonėms atrodo, kad viršvalandžiai – tai darbui paaukotas laikas, kuris nėra privalomas.
Tokia nuostata turi keistis. Pagal darbo sutartį juos turi būti privalu dirbti, bet jų laikas – ribojamas. Taip, kaip yra dabar, tikrai toliau būti negali. Dabartinė sistema yra viešojo sektoriaus įkaitė – būtent toje sistemoje žmonės kaupia atlygį, skaičiuodami valandas, o ne atliktus darbus“, – kalbėjo T.Davulis.
„Mums labai aktualu darbo laiko apskaita – viršvalandžiai. Apie 150 įmonės darbuotojų nuolat keliauja. Kaip apskaityti jų darbo laiką? Jie dirba JK, Suomijoje, net Amerikoje. O kelionė taip pat darbo laikas, tad visi viršvalandžių limitai viršijami. Atrodytų, kad darbuotojai dirba daug daugiau, nei leistina. Ir dėl to kybo baudų grėsmė.
Estijoje – gerokai paprasčiau. Jie tai ir išsprendė naujų Darbo Kodeksas, kurį jie priėmė.
Kaip sumažinti didžiulius atostogų likučius? Estijoje tokios problemos nėra“, – sakė „IBM Lietuva“ atstovė Diana Razmienė.
Pasak T.Davulio, įstatymas turi numatyti ką daryti su tuo laiku, praleistu darbo kelionėse.
„To neturi būti – kelionės neturi užgožti pagrindinio dalyko – atlikto darbo. Už jį ir turi būti mokamas atlygis“, – sakė T.Davulis.
Klausimų dar – daugybė
O kaip atsiskaityti už budėjimą savaitgaliais? Jei žmogus šeštadienį ir sekmadienį kybo darbe, bet realiai – tik budi laukdamas galimo klientų skambučio? O jei stropiai dirba abi tas dienas namie?
„Situacijų būna įvairių, pavyzdžiui, budėjimas namie, pasirengus atvykti. Tam numatyta 10 proc. atlyginimo priemoka. Tokiems atvejams yra numatytos trys atlyginimo schemos“, – užsiminė T.Davulis.
O kaip su darbo sauga, jei darbuotojai vasarą išvažiuoja dirbti į sodybas, nes kartu vežasi ir mažus vaikus? Iki šiol tai įmonės numato vidinėse darbo tvarkos taisyklėse, bet ne kodekse. Tai – nuotolinis darbas, už kurio darbo vietą šiuo metu atsakomybė vis tiek tenka darbdaviui.
„Darbdavys už saugą darbe atsako tik tiek, kiek jis gali kontroliuoti. Taip sako sveikas protas“, – patikino T.Davulis.
O kaip su atostogų apskaita? Iki šiol skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, kodeksas numato, kad reikia skaičiuoti darbo dienas.
Kodėl nenusikopijavus?
O kaip mes atrodome prieš Angliją? Pietų Europą?
„Tie laikai, kai galima paimti vienos valstybės sistemą ir ją nusikopijuoti – nebeįmanoma. Šiuo metu – tinkamas laikas pakeisti sistemą ir pakeisti dar geriau ir greičiau nei Vakaruose – Prancūzijoje, Italijoje ar Vokietijoje. Bet ir svetimo modelio – skandinaviško ar kitokio nebegalime perimti. Darbo kodeksas – tai skaudulių sąrašo tvarkymas. Dalinio darbo idėja – iš Italijos bei Vokietijos.
Skandinavija mums blogai – netinkamas pavyzdys. Jiems darbo teisė neįdomi, nes visur yra sudaromos kolektyvinės sutartys. Ten nėra nei išeitinių sutarčių. Todėl reikia išoperuoti tas „normas“, kurios nereikalingos“, – sakė T.Davulis.
