Darbo biržoje magistrai neužsibūna

Turi magistrą – uždirbi daugiau

Personalo atrankos „Cv-Online“ atstovė Rita Karvaitienė teigia, kad jaunimo tarpe vis labiau populiarėjanti nuostata esą studijuoti magistro pakopos studijas neapsimoka yra ne visai teisingas – magistro studijų nauda gali išryškėti ateityje.

„Bakalauro laipsnis ir darbinė patirts yra daug paklausesnis derinys darbdaviui rinkoje nei magistro studijas baigęs pretendentas neturintis jokios darbinės patirties“, – įspėja R. Karvaitienė, tačiau tuo pačiu priduria, kad darbdaviams renkantis sau tinkamą kandidatą svarbiausia yra kandidato darbinė patirtis, asmeninės savybės, įgūdžiai ir kompetencijos.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis mano, kad magistro studijų siekimas turi būti svarstytinas kiekvieno absolvento, o dirbantysis taip pat neturėtų kratytis minties studijuoti toliau.

„Aukščiausio lygio darbuotojo kvalifikacija ir atitinkamas išsilavinimas yra neabejotinas šalies pažangos variklis“, – aiškina KSU universiteto rektorius. Tačiau daugumai šiandieninių organizacijų reikalinga ne kvalifikuota, o gan vidutiniškai praprususi pigi, nepretenzinga ir lojali darbo jėga, kuri realiai nekuria, o tik atlieka užduotis.

Kita vertus, aukštesnis išsilavinimas ateityje gali garantuoti didesnes pajamas ir tai yra viena pagrindinių priežasčių siekti magistro išsilavinimo. Magistro studijas baigusieji vidutiniškai uždirba 150 eurų per mėnesį daugiau nei bakalauro išsilavinimą turintys darbuotojai.

Be to, magistro išsilavinimo laipsnį turintys darbuotojai turi gilesnių tam tikros srities žinių ir platesnius gebėjimus, kuriuos galima konkrečiai pritaikyti darbo aplinkoje.

Personalo atrankos kompanijos atstovė R. Karvaitienė teigia, kad vien tik magistro laipsnio turėjimas nieko negarantuoja ir neužtikrina karjeros. Besikeičiančioje darbo rinkoje yra labai svarbios asmeninės kandidato savybės, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai bei nuolatinis žinių atnaujinimas.

Darbo biržoje magistrantai neužsibūna

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 metų pirmąjį ketvirtį iš viso buvo registruota 1650 absolventų su aukštuoju išsilavinimu, iš jų – 279 magistro pakopos studijas baigusieji (17 proc.). Per pirmąjį šių metų ketvirtį įdarbinti 64 magistrai. Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, žmonės įgiję magistro išsilavinimą lengviau ir greičiau integruojasi darbo rinkoje. „Magistro išsilavinimą turintys bedarbiai ilgai be darbo nebūna“,- sako Lietuvos darbo biržos specialistė M. Jankauskienė.

Bet kurio pretendento įsidarbinimo sėkmė susideda iš darbinės patirties, įgyto išsilavinimo, asmeninių savybių ir motyvacijos. Kuo šie kriterijai aukštesni, tuo toks darbuotojas labiau geidžiamas darbo rinkoje.

Tačiau ne visi baigę magistro studijas sulaukia darbo pasiūlymų. Šalies darbo rinka kai kuo skiriasi nuo daugelio Europos Sąjungos šalių darbo rinkų, kuriose magistro laipsnis yra didelis privalumas ar net būtinybė pretendentams į aukštesnės kvalifikacijos, kūrybiškumo ir didesnės atsakomybės reikalaujančias pareigas.

„Daugumai šiandieninių organizacijų reikalinga ne kvalifikuota, o gan vidutiniškai praprususi pigi, nepretenzinga ir lojali darbo jėga, kuri realiai nekuria, o tik atlieka užduotis“, – sako KSU rektorius prof. dr. A. Augustinaitis.

Pasak KSU rektoriaus prof. dr. A. Augustinaičio yra visiškai suprantamas nusivylimas magistro studijų pakopos nauda dabartinėje rinkoje, nes pačios studijos nėra pritaikytos realiam gyvenimui ir šis išsilavinimas jau vadinamas „pertekliniu“.

„Nenuostabu, kad paskui pasigirsta kalbos, jog magistro studijas baigę studentai persikvalifikuoja į profesinius mokymus ir gavę kokį suvirintojo sertifikatą išvyksta į Norvegiją ar Jungtinę karalystę, nes mes kalbame apie studijų pasekmės, o panašaus emigravimo priežastis gali būti ir žema magistro studijų kokybė, kuri neprisitaiko prie rinkos paklausos“ – mano KSU rektorius.

Magistro studijos prisitaiko prie stojančiųjų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) marketingo tarnybos direktorė Justina Šimkevičiūtė sako, jog magistro studijos yra prieinamos daugumai, tačiau yra studijų programų į kurias nesusirenka kursas.

Ne visi norintys gali patekti į valstybės finansavimo vietas, o mokėti už mokslą neišgali. „Praėjusiais metais įvertinome atskirų magistrantūros studijų programų vykdymo kaštus ir galimybes juos optimizuoti bei norintiems studijuoti pasiūlėme individualias sąlygas. Šiemet dar nėra nuspręsta, ar taip pat bus elgiamasi“, – sako J. Šimkevičiūtė.

Šiaulių universiteto (ŠU) studijų prorektorius Remigijus Bubnys kalbėdamas apie antros pakopos studijų programas pabrėžia, kad situacija priklauso nuo keleto veiksnių: valstybės finansuojamų vietų skaičiaus bei siūlomų programų patrauklumo ir populiarumo tarp studijuojančiųjų. Ir nors šiemet Šiaulių universitete magistrantūrą studijuoja apie šešis šimtus studentų, studijų prorektorius R.Bubnys aiškina, jog šiemet mažės valstybės finansuojamų vietų, bet didės antros studijų pakopos programų pasiūla.

„Vis daugiau stojančiųjų renkasi ištęstines magistrantūros studijas, kurias nesudėtinga derinti su darbu ar kitomis veiklomis. Tokias studijas taip pat renkasi žmonės, norintys praplėsti savo žinių lauką, persikvalifikuoti ir tapti universalesniais“, – sako R. Bubnys.

Beveik visuose šalies universitetuose atsiranda vis daugiau antros pakopos studijų programų, kurios yra labiau pritaikytos šiuolaikiniams laikams. Universitetai plėtoja studijas, kurios derinamos su savaitgalinėmis ar poilsio dienų sesijomis, kur studijų valandų kiekis visiškai atitinka nuolatinių studijų normatyvus. Tai leidžia studentams efektyviai studijuoti, netrukdant darbo santykiams.

Kazimiero Simonavičiaus universitetas magistro studijas siūlo tęsti pasirinkus kūrybos ekonomikos, ateities įžvalgų ir strateginio valdymo geopolitinių strategijų ir kitas programas, kurių anksčiau net nebuvo. VDU ir ŠU taip pat svarsto apie magistro studijų programų atnaujinimą.

Bene daugiausia ateities magistro studijų programų pritaikytų prie gyvenimo realijų siūlo KSU universitetas.

„Mūsų universitete yra daugelis į ateitį orientuotų programų. Šiandien dar daugumai žmonių nelabai ką sako tokie terminai, kaip antreprenerystė ar ateities įžvalgos, Vakarų universitetuose – tai kasdienio gyvenimo tikrovė“, – sako KSU rektorius prof. dr. A. Augustinaitis . Rektorius mano, jog tik greitai ir kokybiškai prisitaikant prie aplinkos veiksnių diktuojamų sąlygų, galima įgyti saugią ateitį garantuojantį išsilavinimą.

„Universitetai turi keistis ir siūlyti tik integruotas tarpdalykines programas, atitinkančias naujausias globalios visuomenės tendencijas ir kylančius mokslo bei praktikos poreikius. Studijuojamieji dalykai turėtų būti probleminiai, sintetinantys mokslinę problematiką ir jos ryšius su praktinėmis šiuolaikinio gyvenimo reikmėmis“, – pabrėžia pašnekovas.

Atlyginimų vidurkis pagal išsilavinimą, EUR Aukštesnysis / profesinis išsilavinimas   638,6 Aukštasis išsilavinimas (Magistro laipsnis) 928,97 Aukštasis išsilavinimas (Bakalauro laipsnis) 768,39 Magistrantūra (Doktorantūra) 935,54

Šaltinis: „CV-Online“