„Aš manau, kad ateis nauja politikų karta – galų gale
liberalai, jeigu jie laimės kitus rinkimus. Jie ims ir priims kodeksą pirmais
metais – pirmame semestre. Ir turės 4 metus visam tam išplėtoti.
Tiesiog baigiantis politinei kadencijai, tai yra neperspektyvu – nei
dabar, nei rudenį. Mes kalbame apie ateitį“, – LRT radijui sakė D.Arlauskas,
pavadindamas Darbo kodekso pakeitimus praeities klausimu.
Jo teigimu, visą kaltę dėl blogai parengto projekto šiuo metu
norima suvesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Turiu informacijos iš ganėtinai patikimo šaltinio, kad dabar
viską norima “nurašyti“ ant blogo Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos darbo dėl to. Artėjant Seimo rinkimams, geriau
rankų į visa tai nekišti. Vaizdžiai tariant, dabar norima surasti atpirkimo
ožius, kurie dirbo blogai, kurie neinformavo, kurie per daug
sumokėjo. Šiandien tokia situacija“, – sakė D.Arlauskas.
Ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė
pripažino, kad nebuvo įvertintas socialinio modelio pristatymo
mastas ir opumas.
„Matyt, ne visą laiką buvo pasirinktos tinkamos
formos“, – LRT radijui sakė E.Radišauskienė. Pasak jos, kritikos
lavina pasipylė po to, kai projektas buvo pristatytas Vyriausybėje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovo Artūro
Černiausko teigimu, naujasis modelis ne tik smarkiai blogina
dirbančiųjų sąlygas, bet ir neįdarbins visų bedarbių, kaip yra
laukiama. Jo teigimu, diskusija Trišalėje taryboje dėl darbo rinkos
liberalizavimo tik prasideda.
„Yra žmonių, kurie nedirba, nedirbo ir nedirbs. Yra
apie 4-5 proc., kurie susitaikė, kad toks yra jų gyvenimo būdas.
Kiti tikrai nori pakliūti į darbo rinką, bet panagrinėjus
pasiūlymus, yra didžiausias procentas pasiūlymų, kur siūlomas
minimalus darbo užmokestis, arba truputėlį didesnis už minimalų,
atsiranda transporto problema“, – LRT radijui sakė profesinių
sąjungų atstovas.
A.Černiausko tvirtinimu, svarstant Darbo kodeksą, darbdavių
atstovai palaiko jiems palankias nuostatas, tačiau kitas iškart
blokuoja. Jo teigimu, ilginama darbo savaitė ir keičiama darbo
apskaita, priešingai nei tikimasi, daugiau darbo vietų nesukurs.
„Ilginama darbo savaitė, keičiama laiko apskaita, leidžiama
darbdaviams nemokėti už viršvalandžius. Kaip tai susiję su naujų
darbo vietų kūrimu?
Mums kaip tik atrodo, kad tai sustabdys darbo
vietų kūrimą, nes darbdavys gali pasinaudoti dabar dirbančiais
darbuotojais, nurodyti jiems dirbti ilgiau, sukurti nurodytą
pridėtinę vertę, nepriimant naujų žmonių“, – sakė
A.Černiauskas.
Premjeras anksčiau tikėjosi, jog projektai Seimui bus pateikti
iki gegužės.
Trišalė taryba socialinio modelio projektą svarstys
posėdyje antradienį.
Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo
atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso
perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo
apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei
sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40
valandų per savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos
mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo
vietos dalinimosi sutartis.
Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką
pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį
laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
