Bet prieš įsibėgėjant šiam visuotiniam pinigų dalybos procesui, verta stabtelti ir peržiūrėti, kaip veikia paramą skatinantys teisiniai mechanizmai, padedantys plėtoti aukojimo kultūrą Lietuvoje.
Procentinė filantropija
Taip yra vadinamas teisinis reguliavimas, kuomet mokesčių mokėtojas gali paramai skirti tam tikrą procentą nuo savo metinio pajamų mokesčio. Tiesa, šios sistemos visgi neturėtume vadinti tikrąja labdara – juk parama skiriama iš valstybės biudžeto, o ne savo kišenės. Pirmoji Europoje šią mokesčių perskirstymo principu paremtą paramos sistemą 1997 m. įsivedė Vengrija, vėliau ja pasekė kitos vidurio Europos šalys.
Lietuvoje ši sistema veikia daugiau nei 10 metų, ir galima drąsiai teigti, jog ji pasiteisino. Tokiu būdu pernai metais beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų perskirstė daugiau nei 13 mln. eurų. Nors tai rekordinė suma, tačiau ji tėra maždaug pusė to, kiek gyventojai iš viso galėjo pervesti paramos gavėjams. Taigi peršasi išvada, kad nevyriausybinis sektorius šio finansavimo šaltinio iki galo neišnaudoja.
Procentinės filantropijos svarbos nereikėtų matuoti vien tik „sausais“ skaičiais. Lyginant su vakarų visuomenėmis ir ypač JAV, mes, kaip, beje, ir kitos Rytų Europos šalys, esame linkę labdarai aukoti mažiau. Aukojimas dar nėra tapęs savotišku gero tono ženklu ir visuotiniu įpročiu. Tačiau dešimtmetį veikianti 2 proc. paramos sistema Lietuvoje nuosekliai skleidžia labdaros idėją, formuoja labdaros kultūrą ir stiprina nevyriausybinį sektorių.
Paramos dydis – 0,3 proc. BVP
Paanalizavus paramos statistikos duomenis matyti, kad visgi žymiai reikšmingesnę paramos dalį verslas ir gyventojai paramos gavėjams skiria tiesiogiai ‒ aukodami nuosavas lėšas, paslaugas ar materialines vertybes.
Paramos gavėjai (juridiniai asmenys) 2013 m. gavo 110 mln. eurų vertės paramos. Iš jų 80 milijonų paaukojo Lietuvos verslas, dar 19 mln. eurų pridėjo užsienio šalių juridiniai asmenys, o gyventojai ir anoniminiai teikėjai labdarai skyrė 11 mln. eurų.
Lietuvoje suteikta parama sudaro 0,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui – lyderė labdaros srityje JAV skiria apie 2 proc. BVP, Vakarų Europoje šis skaičius svyruoja nuo 0,14 (Prancūzija) iki 0,7 proc. (Jungtinė Karalystė). Europa aukoja mažiau nei JAV dėl to, kad čia labiau įsigalėjęs „gerovės ekonomikos“ arba didelio perskirstymo modelis, kuris leidžia efektyviai spręsti socialinės srities, sveikatos, mokslo bei kultūros finansavimo problemas. Tuo tarpu JAV valstybės vaidmuo šiose srityse yra mažesnis, todėl žymiai daugiau lėšų tenka pritraukti iš privačių aukotojų.
Beje, Lietuvoje per biudžetą perskirstoma BVP dalis yra mažiausia Europos Sąjungoje. Tad jei valstybė pati nesugeba užtikrinti pakankamo įvairių sričių finansavimo, ji turėtų sudaryti sąlygas lengviau pritraukti lėšų iš privačių asmenų.
Trūksta mokesčių lengvatos gyventojams
Pati svarbiausia pirminė sąlyga turėtų būti mokesčių lengvatos, taikomos paramos teikėjams. Yra įrodyta, kad mokestinės lengvatos efektyviai motyvuoja aukoti ir verslo įmones, ir privačius gyventojus. Lengvatos taikomos beveik visame pasaulyje, o JAV praktiškai kiekviena labdaros organizacija rinkdama lėšas tą ir akcentuoja – paaukotas sumas gyventojai galės atskaityti iš apmokestinamų pajamų.
Deja, Lietuvoje pelno mokesčio lengvata gali naudotis tik verslas. Pagal esamą tvarką, bendrovės savininkas, aukodamas lėšas per savo bendrovę, gali pasinaudoti lengvata, o tos pačios bendrovės valdybos pirmininkas, aukojantis nuosavas lėšas, pasinaudoti lengvata negali. Tai, kad neturime mokestinių paskatų gyventojams aukoti nuosavas lėšas, iš dalies paaiškina faktą, jog Lietuvos gyventojai labdarai paaukoja dešimtkart mažiau lėšų nei verslas.
Ar gyventojams taikomos lengvatos veiktų ir Lietuvoje, priklausytų nuo pasirinktų lengvatos taikymo sąlygų. Įmonės, skaičiuodamos pelno mokestį, iš apmokestinamųjų pajamų gali atskaityti dukart didesnę sumą, nei skyrė paramai. Jei žmogaus pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu, tuomet pagal tokią tvarką žmogus aukojantis 100 eurų iš tiesų paaukotų 70 eurų, o likusius 30 eurų mokesčių pavidalu padengtų valstybė.
Anksčiau Lietuvos gyventojai aukodami lėšas galėjo naudotis GPM lengvata, tačiau ji buvo panaikinta įvedus 2 proc. paramos sistemą. Kyla klausimas, kodėl jų negalima taikyti vienu metu? Pavyzdžiui, kaimynė Lenkija taiko abi sistemas vienu metu.
Neliečiamojo kapitalo labdaros fondai
Laukto postūmio aukojimo kultūros augimui Lietuvoje, deja, nesuteikė ir prieš keletą metų įsigaliojusios įstatymo pataisos, leidžiančios steigti labdaros ir paramos fondus su neliečiamuoju kapitalu. Tokio fondo kapitalas yra investuojamas, o labdaringa veikla vykdoma iš investicinės grąžos.
Į tokio tipo fondo veiklos formą buvo dedama daug vilčių – Vakarų pasaulyje apstu pavyzdžių, kaip šie fondai sėkmingai veikia ilgus metus. Pavyzdžiui, JAV Ilinojaus valstijoje įkurtas Lietuvių fondas jau skaičiuoja penkias dešimtis veiklos metų, valdo daugiau nei 20 mln. JAV dolerių finansinį turtą ir kasmet labdaringiems tikslams išdalija šimtus tūkstančių dolerių.
Visgi tenka pripažinti, kad per pastaruosius pora metų didesnio proveržio kuriant naujuosius fondus Lietuvoje nėra. Priežastį lengva nuspėti – nėra lengva pritraukti lėšų, kurių tokio tipo fondo veiklai reikia daug daugiau nei įprastiniams fondams.
Greitas ir efektyvus sprendimas šioje situacijoje taip pat būtų mokestinė lengvata – jau minėta GPM lengvata gyventojams bei mažesni pelno mokesčio lengvatos apribojimai verslui. Šiuo metu įmonė vienam paramos gavėjui gali skirti ne daugiau nei 9,5 tūkst. eurų. Tokios lengvatos teikimo sąlygos buvo sugriežtintos po to, kai mokesčių inspekcija nustatė nemažai piktnaudžiavimo atvejų. Visgi turint galvoje, kad neliečiamojo kapitalo fondams yra taikoma stipresnė priežiūra, paramos tiekėjams neturėtų būti taikoma 9,5 tūkst. eurų riba.
Į paramos davimo procesą įsitraukia vis daugiau gyventojų, tarp jų ir žinomų Lietuvos žmonių, labdaringa veikla sulaukia ir vis daugiau žiniasklaidos dėmesio. Jei į pagalbą paramos gavėjams ateitų ir įstatymų leidėjai, tuomet proveržio, kuris taip reikalingas biudžetinio finansavimo negaunantiesiems ar gaunantiesiems jo per mažai, viltis taptų reali.
Ramūnas Riazanskis yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento konsultantas
