R. Šimašius Vilniaus biudžetą pavadino finansinių minų lauku

Būsimasis sostinės vadovas pripažino nerimaujantis, kad šilumos gamybos įmonę „Vilniaus energija“ valdantis Prancūzijos koncernas „Dalkia“ naujajai sostinės valdžiai gali pateikti sąskaitas, kurios taptų dar viena rimta problema. Kalbėdamas apie ateitį pasitraukus „Dalkiai“, jis neslėpė nepritariantis Vyriausybės planams centralizuoti šilumos ūkį.

R.Šimašius sakė beveik neabejojantis, kad dėl valdančiosios koalicijos pavyks sutarti ne tik su konservatoriais, bet ir socialdemokratais, „tvarkiečiais“ bei „Lietuvos sąrašo“ partija.

Vietų darželiuose problemą naujasis meras ketina spręsti skirdamas lėšas ne naujų darželių statybai, o „krepšeliams“, kuriais būtų galima susimokėti ir už privačius darželius.

R.Šimašius taip pat sakė sieksiantis, kad ant Vilniaus Žaliojo tilto neliktų sovietinių skulptūrų, ir žadėjo, kad seksualinių mažumų eitynėms Vilniaus centre nedarys jokių kliūčių.

– Kokie bus pirmieji jūsų darbai, siekiant išspręsti finansines Vilniaus problemas?

– Vilnius ne tik yra prasiskolinęs, bet ir 2015 metų biudžetas patvirtintas su bene 15 proc. deficitu. Šiemet reikės skolintis 70 mln. eurų vien tam, kad būtų finansuojamos einamosios išlaidos – apšvietimas, gatvių valymas ar darželių auklėtojų atlyginimai. Kitaip tariant, užprogramuota, kad miestui skolos tiek turėtų išaugti. Puikiai suprantu, kad pirmieji metai bus patys sunkiausi.

Savivaldybėje yra finansinis chaosas, tai matyti iš auditorių ataskaitų. Mano tikslas yra šiemet per finansinių minų lauką praeiti taip, kad miestas sklandžiai funkcionuotų ir būtų atsisakyta neefektyvių išlaidų – tai nebus diržų veržimasis, bet atsisakyta švaistymo. Manau, kad per kelis mėnesius sudėliosime aiškius dalykus, kur galime rimtai sutaupyti, pradedant savivaldybės įmonių geresniu valdymu. Pirmo posėdžio klausimas bus profesionalių nepriklausomų valdybos narių atrankos kriterijai į savivaldybės valdomas įmones.

Kitas svarbus dalykas – įvesti sąnaudų ir naudos analizę. Be abejo, tai aktualiausia formuojant biudžetą.

Trečias dalykas, kuris gali pradėti veikti jau pusmečio laikotarpiu, yra privatizavimo sąrašų peržiūrėjimai. Kol kas nekalbu apie didžiųjų įmonių privatizavimą, bet pirmiausia – apie nekilnojamąjį turtą ir tokias įmones kaip „Vilnius veža“. Yra daug apleistų savivaldybei priklausančių patalpų. Tai kartais yra kliūtis miestą plėsti bei gražinti, o nuomos sąlygos dažnai yra visiškai nesuvokiamos. Privatizavimas ir tvarkos įvedimas pirmais metais gali suteikti finansinę pagalvę.

– Kada ketinate priimti sprendimą dėl taksi įmonės „Vilnius veža“ privatizavimo?

– Dėl „Vilnius veža“ problema yra santykinai mažesnė, nes tai nėra didelė įmonė. Ypatingo skubėjimo ir degimo nėra – tiesiog bus daroma kaip įmanoma greičiau, kad būtų galima sėkmingai parduoti. Pati įmonė lieka tik kaip operatorius, automobilius išnuomojusi, įmonė tampa virtuali. Ar ji turės būti privatizuota tokiu pagrindu, ar kitu, paaiškės atlikus analizę.

– Kada ir kiek tikitės, kad bus padidinta Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis?

– Mano tikslas buvo, kad ta dalis būtų paaugusi jau 2015 metais bent iki 55 proc. (nuo dabartinių 48 proc.). Mano supratimu, ji turėtų būti apie 60 proc. Čia sutinku su ankstesnės savivaldybės vadovybės nuomone. Kita vertus, mano tikslas yra išspręsti tas kliūtis, kurios neleido to pasiekti Seime – pirmiausia tai nepasitikėjimas Vilniaus savivaldybe, kad ji gali atsakingai tvarkytis. Parodžius, kad tvarkantis efektyviai ir skaidriai, pinigų vis tiek neužtenka, galima tikėtis geresnio rezultato. Taigi, tikiuosi, kad kitąmet bus bent 55 procentai. Nedrįsiu prašyti Finansų ministerijos ir valdančiosios koalicijos palaikymo, kol savivaldybė nepadarė namų darbų.

Žinoma, šalia to matome, kad kitoms vietovėms atstovaujantys Seimo nariai mano, kad Vilnius gali pakentėti, ir tai įveikti sunkiau.

– Esu šnekėjęs su didžiąja dalimi Vilniaus savivaldybės finansinių kreditorių, daugeliui iš jų norėtųsi, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis būtų didesnė ir būtų užtikrintas pajamų srautas. Kartu ir kitos priemonės jiems atrodo priimtinos ir didinančios pasitikėjimą. Kai pasimatys, kad tai vyksta, atsiras ir pasitikėjimas – pusmetis ar metai.

Yra ne tik finansiniai kreditoriai, bet ir įsiskolinimas už įvairias paslaugas. Mes matome, kad ateina ir šilumos ūkio pertvarka, sutarties pasibaigimas su „Dalkia“, „Rubikono“ atstovaujamomis įmonėmis. Puikiai suprantu, kad tos įmonės kartu yra ir savivaldybės kreditoriai per kitas eilutes. Dėl ko aš nerimauju ir dėl ko gali būti rimtas iššūkis, kad jei iki tol tokie kreditoriai žiūrėdavo atlaidžiai į savivaldybės įsiskolinimus, tai gali ateiti viena diena, kai bus pateiktos labai didelės sąskaitos, inkasiniai pavedimai ir tai gali reikšti rimtas problemas. Bet tikiuosi, kad pavyks išspręsti ir tai.

– Jūs bijote, kad „Dalkia“ prieš išeidama gali pateikti sąskaitą už visus įsiskolinimus?

– Ne prieš išeidama pati, nes sutartis baigiasi 2017 metų sausio 1-ąją, bet atėjus naujai Vilniaus valdžiai. Manau, tik atėjus naujai Vilniaus valdžiai gali būti tokių siurprizų.

– Kaip po 2017-ųjų, po „Dalkios“ išėjimo matote Vilniaus šilumos ūkį?

– Mūsų, liberalų ir mano įsivaizdavimas yra toks, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ kaip įmonė sustiprėja ir perima šilumos tinklus savo žinion. Tuo metu šilumos gamyba atskiriama nuo tinklų valdymo ir šioje vietoje atsiranda konkurencija. Tam, kad toks planas vyktų, vien savivaldybės neužtenka. Čia vaidmenį turi ir Vyriausybė. Vyriausybės politika tam šiek tiek prieštarauja, yra bandymai centralizuoti šilumos ūkį. Žiūrėsime, kaip viskas baigsis.

Visų koalicijos partnerių pažadai dėl šilumos kainų mažinimo yra panašūs. Dedant viską ant stalo ir paaiškės, kuris iš šių variantų bus pasirinktas: ar centralizuotas bus šilumos ūkis, ar konkurencija paremtas, priklausys ir nuo Vilniaus savivaldybės, ir nuo Vyriausybės.

– „Lietuvos energija“ ir Vyriausybė jau iki šio mėnesio pabaigos ruošiasi pateikti partnerius, kurie kartu su „Lietuvos energija“ Vilniuje statytų kogeneracinę jėgainę. Kuriose vietose kyla nesutarimai?

– Vilniuje kogeneracijos pajėgumai planuojami labai dideli ir natūralu, kad pagal tokius pajėgumus gali tiesiog nebūti vietos nepriklausomiems gamintojams. Manau, dėl bendros higienos konkurencija yra geriausi skiepai nuo bet kokio piktnaudžiavimo, kurį šiandien matome per biokuro pirkimą ir kitus dalykus. Mano tikslas yra, kad bet kokiu atveju konkurencija būtų. Ar ta konkurencija bus tokia kaip Klaipėdoje, kur iš tiesų yra daug nepriklausomų šilumos gamintojų, ar ji bus tik paribiuose, kur vienas kitas nepriklausomas gamintojas, dar pamatysime. Tai priklausys nuo konkrečių kogeneracinės jėgainės ir Vyriausybės veiklos metodų.

– Energetikos ministerija teigia, kad konkurencija Vilniaus šilumos ūkyje yra problematiška ir ji pati stengiasi išsiaiškinti galutinius nepriklausomų šilumos gamintojų akcininkus, nes įtariama, kad jie susiję su „Vilniaus energija“.

– Neatmesčiau galimybės, kad sąsajos yra. Bet kalbant apie tikrai nepriklausomus šilumos gamintojus, kurie visada buvo ant slenksčio, bandė patekti į rinką ir jiems visą laiką buvo daromos kliūtys – čia labai akivaizdu, kad tikros konkurencijos norima buvo neįsileisti. Galime paminėti ir „Grigiškes“, kur vyko ir prezidentė su aiškiais signalais, kad reikia įsileisti. Kalbant apie biokuro katilines, procedūros pasijungimui Vilniuje kažkodėl užtrukdavo ilgiau nei kitur. Taip, aš manau, kad tikroji konkurencija į Vilnių nėra įsileista.

– Prieš savaitę Kainų komisija kreipėsi į savivaldybę, primindama jai, kad pastaruosius ketverius metus taryba netvirtino „Vilniaus energijos“ šilumos kainos dedamųjų. Komisija tikisi, kad naujoji valdžia peržiūrės „Vilniaus energiją“ ir spręs dėl šilumos kainų. Ar rengiamasi peržiūrėti situaciją bendrovėje?

– Pagrindinis dalykas su „Vilniaus energija“ yra pasiruošti sklandžiam ir miestui naudingam sutarties pasibaigimui, nes ta sutartis, kuri buvo sudaryta, yra sudėtinga. Natūralu, kad investicijas reikia įvertinti, kad netektų sumokėti už kažkokias butaforines investicijas. Dėl to, kas tvirtins dedamąsias, taip pat reikės spręsti, bet didysis pasirengimas yra sutarčiai užbaigti.

– Su kokiomis partijomis jau esate sutaręs dėl koalicijos Vilniaus savivaldybės taryboje?

– Ką tvirtai galiu pasakyti – esame sutarę su konservatoriais. Vyksta konsultacijos su socialdemokratais, „Lietuvos sąrašu“ ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Su jais, sakykime, esame preliminariai sutarę. Kol nepasirašę koalicijos sutarties, negalime įvardyti, kad esame sutarę, bet beveik neabejoju, kad sutarsime.

– Ne, iki galo nesuderinome. Pagal įstatymą Vilniuje yra trys vicemerai. Natūralu, kad jie turbūt bus iš skirtingų partijų.

– Dėl administracijos direktoriaus pats stilius yra kitoks, galutinio pasirinkimo nėra, manau, kad porą savaičių reikėtų palaukti, bet bus labai geras žmogus. Norisi, kad žmogus ateitų ne bravūriškai, ne šiaip iš kažkur, bet kad labai gerai įvertintume, kokio žmogaus reikia šiandieninėje situacijoje, kad jis tiktų komandoje ir su manimi, ir su dabartinėmis Vilniaus problemomis. Konsultuosiuosi ir su išorės žmonėmis, koks turi būti administracijos vadovas. Kandidatūrų yra, bet kol kas nenoriu apie tai detaliau šnekėti.

– Ar artimiausiu metu savivaldybė gali didinti „Start Vilnius“ arba „Air Lituanica“ įstatinį kapitalą?

– Tai, kad buvo bandoma kelti šį klausimą pastarajame savivaldybės tarybos posėdyje, po to jis buvo išimtas, sukelia daug klaustukų. Tai gali rodyti ir „Air Lituanica“ bėdas, galbūt tai gali rodyti visai kitus dalykus. „Air Lituanica“ sudaro apie dešimtadalį savivaldybės metinio minuso, ilgai tempti negalima. Bet vis tiek reikia įvertinti, ar įmanoma perduoti strateginiam investuotojui, Vyriausybei ar kažkam kitam „Air Lituanica“ valdymą ir atitinkamai naštą, kiek reikia subsidijuoti. Jeigu tai įmanoma, bus padaryta, jeigu neįmanoma, tai akivaizdu, kad taip, kaip yra dabar, tęstis negalės. Turės keistis situacija – miestui per didelė šita našta.

– Tačiau ar esate nusibrėžęs raudoną liniją, kada savivaldybė jau nebegalėtų didinti įstatinio kapitalo?

– Kuo greičiau tai išsispręs, tuo geriau. Raudonos linijos dabar nenoriu įvardyti, nes daug duomenų aš neturiu, nes jie nėra vieši ir nėra prieinami, tad reikės susipažinti su dokumentais.

– Ar turite planų dėl viešojo transporto dalies privatizavimo?

– Apie privatizavimą šiandien nekalbama, kalbama tik apie konkurencijos sąlygas, apie tai, kad daliai maršrutų turi būti skelbiami konkursai. Net neabejoju, kad viešojo transporto įmonė, jeigu dalyvautų tuose konkursuose, irgi galėtų laimėti dalį konkursų. Su viešojo transporto įmone yra du dalykai: pirma, pagerinti jos valdymą, antra, įsileisti konkurenciją, kad būtų galima pasimatuoti, ar iš tikrųjų ji efektyviai dirba.

Viešojo transporto situacijos gerinimą matau per keleivių skaičiaus didinimą. Tai nelengvas ir ne vienos dienos uždavinys. Taip pat svarbus visų valdymo sprendimų gerinimas, nes kyla kartais klausimas dėl kaštų valdymo. 15 proc. visų parduotų bilietų, atitenkančių „Susisiekimo paslaugoms“ – labai didelė suma, bent tris kartus didesnė suma bet kuriame kitame mieste.

– Jeigu Vyriausybė yra pasiruošusi skirti tam lėšų, tai, be abejo, visi vilniečiai tik džiaugtųsi, kad tai įvyktų. Jeigu našta tektų tik miestui, tada būtų visai kita kalba.

Bet man atrodo, kad dar didesnis klausimas yra ne apie nacionalinį stadioną, bet apskritai apie visą sporto infrastruktūrą. Kai kur yra privačių investicijų, pasiruošusių ateiti į stadionus, bet investicijos nelabai įsileidžiamos į Vilnių.

– Reprezentaciniai klubai turi būti remiami, bet ne besąlygiškai – svarbu, kad jie atstovautų miestui, kad miestiečiai galėtų didžiuotis, bet kartu tai turėtų būti sąsaja su kūno kultūra mieste, kad būtų aiškus tiltas su vaikų sportu, talentų auginimu. Parama galėtų būti susieta su tam tikromis sąlygomis.

– Kada ketinate įvesti „darželių krepšelius“ ir kokio dydžio jie galėtų būti?

– Mūsų nusiteikimas buvo jau šį rudenį turėti krepšelį. Aišku, tai susiję su biudžeto peržiūra ir finansine našta. Savivaldybė labai aktyviai pasirašinėjo visokias sutartis ir planus dėl naujų darželių statybos ir kitų dalykų, todėl reikės įvertinti situaciją, kurią rasime. Prieš du mėnesius situacija buvo kitokia negu yra šiandien. Bet kokiu atveju tai bus pirmojo posėdžio klausimas.

Kalbame apie 100 eurų visiems tėvams, kurių vaikai nepateko į savivaldybės darželius ir pasirenka privačius. Dar žiūrėsime, ar tai bus skirta visiems privatiems darželiams, ar tik tiems, kurie negavo kitokiu būdu savivaldybės paramos. Savivaldybei neapsimoka statyti darželių – tai gerokai brangiau ir ilgiau užtrunka negu pagalba tėvams patekti į privačius darželius.

– Ką ketinate daryti su Žaliojo tilto skulptūromis?

– Šalia geopolitinių dalykų, kad tos skulptūros yra įžeidžiančios laisvės kovotojus, žmones, kuriems sovietinė sistema toli gražu nėra brangi, jos taip pat yra elementariai pavojingos praeiviams. Užtenka praeiti pro Žaliąjį tiltą, pažiūrėti į tų kareivių skvernus ir matyti, kad jos sulopytos, gresia nugriūti.

Akivaizdu, kad jas restauruoti ant tilto yra pinigų švaistymas. Jos kaip pavojingos turi būti nukeltos ir, mano manymu, neturėtų ten grįžti.

– Jus jos asmeniškai žeidžia?

– Man asmeniškai jos nepatinka.

– Seksualinių mažumų eitynės iki šiol Vilniuje keldavo daug diskusijų, dėl to vykdavo teismai. Ar jūs leisite jas laisvai Gedimino prospektu?

– Visiems eitynės bus leidžiamos, kokios tik nori, jeigu tik netrukdo kitiems vilniečiams. Vilniuje reikia džiaugtis demokratija. Nematau priežasčių neleisti kam nors žygiuoti Gedimino prospektu tuo metu, kai ten nėra piko valandos. Nematau jokių problemų su jokiomis eitynėmis.

– Ar tęsite Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją?

– Telefonu pasveikinau poną Matijošaitį su pergale. Bendradarbiavimas turi vykti. Kalbos apie dvimiestį buvo palaidotos praktinėmis problemomis ir neįvykdytais pažadais. Jeigu būtų integruotos vilniečio ir kauniečio kortelės, kad atvažiavęs iš Kauno galėtum Vilniuje naudotis viešuoju transportu, galbūt tai būtų leidę ateityje ir traukiniu naudotis ta pačia kortele. Tai būtų tikri, rimti žingsniai link dvimiesčio, paskatintų jausmą, kad mes gyvename kartu bendroje erdvėje. Reikia mažiau deklaracijų, o daugiau praktinių dalykų, kad būtų patogu susisiekti ir daryti bendrus projektus.

Teisininko išsilavinimą turintis 41 metų R.Šimašius nuo 1995 iki 2008 metų dirbo Lietuvos laisvosios rinkos institute. 2001-2006 metais jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, 2008-2012 metais dešiniųjų Vyriausybėje buvo teisingumo ministras, šiuo metu dirba Seimo Ekonomikos komitete.