Verslo rizikos valdymo kompanijos „Coface“ ekspertai tikisi nedidelio pagerėjimo tiek pažangios ekonomikos šalyse – jis šiemet turėtų siekti 2,1 proc. (praėjusiais metais siekė 1,7 proc.), – tiek ir besivystančiuose kraštuose – juose šiais metais ekonomika turėtų išaugti iki 4,3 proc., o praėjusiais metais siekė 4,2 proc.
Pažangios šalys atsigaus, bet tai bus silpnai jaučiama
Pažangios šalys neabejotinai atsigaus, tačiau dėl suvaržytų investicinių sąlygų Europoje tai bus silpnai jaučiama.
„Coface“ ekspertai yra atsargiai optimistiški vertindami pažangių šalių riziką. Pirma, stipraus ekonomikos augimo, kuris šiemet turėtų siekti 2,9 proc., Jungtinėse Valstijose pagrindas yra tvirta vidaus paklausa ir tikras pramonės (automobilių) renesansas, kadangi bendrovės dirba 90 proc. pajėgumu.
„Šioms bendrovėms pasitarnauja sumažėjusios sąnaudos: mažesnės išlaidos energijai, nes vis plačiau išgaunamos skalūnų dujos ir yra kritusios naftos kainos, taip pat tai, jog ribotai kyla darbo užmokestis. Plieno pramonė išlieka vienintelis sektorius, kuriame rizikos laipsnis yra laikomas aukštu, o chemijos, tekstilės, transporto bei automobilių pramonės sektoriai priskiriami vidutinės rizikos kategorijai – tai, atsižvelgiant į pramonės sektorių rizikos skalę, traktuojama kaip geriausias įvertinimas“, – teigia „Coface“ komercijos direktorius Baltijos šalims Mantvydas Štareika.
Europoje ekonominė situacija gerėja kur kas lėčiau, tačiau progresas juntamas: euro zonoje ekonomika 2015 metais turėtų išaugti iki 1,2 proc., 2014 metais augimas siekė 0,8 proc., o 2013 metais – -0,4 proc.
Neseniai atlikti naujausi Ispanijos, Vokietijos ir Austrijos įvertinimai.
„Coface“ ekspertai skelbia, kad vėl įvyko pagerėjimas: Portugalijos rizikos įvertinimui buvo suteikta teigiama perspektyva. Įgyvendinus gelbėjimo planą, 2015 m. šalies ekonomika turėtų išaugti iki 1,2 proc.
Bendrovių finansinė situacija palaipsniui gerėja: didėja pelnas, mažėja bankroto atvejų.
Prancūzijoje ir Italijoje taip pat pastebimas pagerėjimas – auga bendrovių finansinė gerovė.
„Coface“ ekspertai numato, kad Prancūzijos bendrovių pelnas iki 2015 metų pabaigos pasieks 31,1 proc., t. y. tokį patį lygmenį, koks buvo 2009 metais. Tokį padidėjimą lems įgyvendinamas vyriausybės „Atsakomybės paktas“ ir sumažėjusios naftos kainos. Tačiau bendrovės ir toliau labai atsargiai priims sprendimus, susijusius su investavimu. Tai lems silpno augimo ir silpnos infliacijos sąlygos bei stiprėjantys politiniai pavojai euro zonoje, t. y. abejonės, ar vyriausybė sugebės įgyvendinti reformas, taip pat stiprėjantis šalių priešiškumas Europos formavimo politikai.
Tokiomis silpno augimo ir silpnos infliacijos sąlygomis Europoje neskubama išlaidauti. Tiesą sakant, dėl didelės skolų naštos viešasis ir privatusis sektoriai nemažą pajamų dalį turi skirti skoloms padengti. Tačiau neigiama infliacija, paskatinta mažos paklausos, lemia tikrosios skolų vertės padidėjimą. Taigi, viešojo ir privačiojo sektorių skolos mažėjimas skatina defliaciją, dėl to klausimas, kaip sumažinti skolą, tampa komplikuotas. Šiame kontekste Europos centrinis bankas turi imtis drastiškų priemonių, paveiksiančių tiek bendroves, tiek ir namų ūkį, kad būtų išvengta defliacijos sukeltos krizės. Tačiau išaugusio investavimo apetito šiuo atveju nepakanka.
„Išgyvenusi didžiulę krizę Europa dabar susiduria su visiškai priešinga rizika: sunki skolų našta daro didelę įtaką ekonomikos atsigavimui ir skatina defliaciją. Augimą taip pat stabdo geopolitiniai įvykiai ir su jais susijusi nežinomybė. Visų pirma kalbama apie Rusijos ir Ukrainos geopolitinę krizę, kuri veikia ekonomikos subjektų nuotaikas. Galiausiai, vėl pasireiškianti politinė rizika Europoje žlugdo pasitikėjimą. Šiuo atžvilgiu 2015 metais įvyksiantys rinkimai pasitarnaus kaip svarbi patikrinamoji priemonė“, – teigia Mantvydas Štareika.
Besivystančios šalys: sugrįš „tradicinės“ krizės, išskyrus kelis sėkmingus atvejus
Nors besivystančios šalys apskritai auga sparčiai, jose susiduriama su tradicinėmis krizėmis, kurias sukelia kapitalo nutekėjimas ir pasikartojanti įtampa dėl valiutų kursų. Tai iliustruoja šešių valstybių, kurių valiutos silpnos bei nestabilios nuo 2009 metų – Brazilijos, Indijos, Indonezijos, Turkijos, Pietų Afrikos ir Rusijos, – pavyzdys.
Ekonominio augimo sulėtėjimas, didėjančios privačiojo sektoriaus skolos ir pasikartojančios devalvacijos paskatino „Coface“ ekspertus kai kurias šalis vertinti nebe taip aukštai. Neseniai Turkijos rizikos įvertinimas smuktelėjo nuo A su neigiama perspektyva iki B kategorijos (tikimasi, jog 2015 metais ekonomika šioje šalyje išaugs iki 3,5 proc.), o Rusijos – nuo B, turinčios neigiamą perspektyvą, iki C kategorijos (tikėtina, kad 2015 metais ekonomika šioje šalyje susitrauks 3,0 proc.).
„Nepaisant to, verta pažymėti, kad tokiu atveju, kai bendrovės susiduria su rizika, sisteminio pobūdžio krizių nebereikėtų vertinti kaip nerašytos taisyklės, galiojančios besivystančiose šalyse. Bankai yra stipresni, o viešojo sektoriaus finansinė padėtis – kur kas tvirtesnė. Trumpai tariant, nė viena besivystanti šalis neturėjo kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą prašydama, kad šis ištiestų pagalbos ranką“, – teigia Mantvydas Štareika.
Tačiau keliose šalyse pastebimos palankios tendencijos. Vietname, kurio rizikos įvertinimui C buvo suteikta teigiama perspektyva, dabar pastebima teigiamų pokyčių: stabilizavosi šalies valiutos kursas, pagerėjo bendra situacija ir, nepaisant sudėtingos verslo aplinkos, šis kraštas pritraukė užsienio investicijų, ypač iš Korėjos.
„Coface“ specialistai taip pat geriau įvertino Šri Lanką, kilstelėdami šalies rizikos įvertinimą nuo C su neigiama perspektyva iki B kategorijos, nes 2009 metais, pasibaigus karui, ekonomika augo stipriai ir stabiliai, o biudžeto deficitas sumažėjo.
Šalių rizikos įvertinimai rodo kompanijų finansinių įsipareigojimų nevykdymo vidutinį lygį nurodytoje šalyje, remiantis trumpalaikiais komerciniais pervedimais. Tai nesusiję su valstybių skolomis. Kad apibrėžtų šalies riziką, „Coface“ įvertina ekonominę, finansinę ir politinę šalies perspektyvą bendrai su įmonių mokėjimų ir verslo aplinkos vertinimu.
Įvertinimai yra nustatomi pagal septynių lygių skalę: A1, A2, A3, A4, B, C, D. Kiekvienam iš šių lygių dar gali būti priskiriama teigiama arba neigiama perspektyva.
