Eksporto traukimasis iš Rusijos tik stiprėjo paskutiniais 2014 m. mėnesiais. Tai nestebina žinant, kad Rusija uždarė savo rinką daugeliui lietuviškos kilmės maisto produktų. Paskutinius keturis 2014 m. mėnesius mėsos ir pieno produktų tiekimas į Rusiją sustojo. Pingantis rublis ir smunkanti Rusijos ekonomika tik paaštrino neigiamas tendencijas. Paskutinį 2014 m. ketvirtį lietuviškos kilmės prekių be naftos produktų eksportas į Rusiją per metus susitraukė 28 proc. ir tesudarė 4,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių be naftos produktų eksporto.
Tuo tarpu Lietuvos eksportuotojai kitose rinkose su kaupu kompensuoja netekimus Rusijoje. Paskutinį 2014 m. ketvirtį lietuviškos kilmės prekių be naftos produktų eksportas į kitas šalis per metus išaugo 9,2 proc. Ypač stipriai išaugo lietuviškų baldų (15 proc.), trąšų (48 proc.), tabako gaminių (54prc.) ir javų (26 proc.) eksportas. Pieno produktų eksportas paskutiniais mėnesiais šiek tiek stabtelėjo po stipraus spalio mėnesio.
Atrodo, jau galime atsikvėpti, nes Rusijos rinkos netekimo smūgį pavyko visai sėkmingai atlaikyti ir rasti naujų rinkų lietuviškos kilmės produktams. Tačiau Lietuvos ekonomikai kliudo Rusijos trikdžiai bendram vežamų prekių srautui į Rusiją, kurio didžioji dalis yra reeksportas. Šis koridorius istoriškai teikė peno Lietuvos transporto sektoriui. Tačiau lapkričio 24 dieną Rusija įvedė apribojimus Lietuvos vežėjams. Dėl to Lietuvos reeksportas į Rusiją lapkritį per mėnesį sumažėjo 8 proc., o gruodį smuko dar 16 proc. iki 324 mln. eurų. Tokiai situacijai tęsiantis ilgesniam laikui, ypač kenčia Lietuvos vežėjai ir logistikos sektorius. Šiems sektoriams rasti alternatyvą kertinei Rusijos rinkai nebus lengva. Kyla grėsmė, kad prekių iš Vakarų srautą į Rytus perims konkurentai iš kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių.
Komentaro autorius yra DNB banko vyresnysis analitikas.
