Lietuva yra turbūt vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje ūkininkai gaunantys ES paramą realiai negali pirkti įrangos ar technikos lizingu. Nors šį klausimą keliame jau ne pirmus metus, kol kas jo sprendimas pasiklydęs Bermudų trikampyje tarp Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA). Dėl tokios praktikos diskriminuojamos lizingo bendrovės, mažinama konkurencija ir didinama perkamų finansavimo paslaugų kaina.
Stebina šią savaitę pasirodžiusi oficiali Žemės ūkio ministerijos pozicija šiuo klausimu, kurioje teigiama, kad „lizingu bus galima naudotis....taip, kaip ir ankstesniu 2007-2013 paramos laikotarpiu“.
Šis pareiškimas pribloškė rinkos dalyvius, nes visi žino: per praėjusį laikotarpį lizingu nebuvo finansuotas nei vienas traktorius. Dėl atsakingų institucijų nustatytų taisyklių ūkininkai galėjo techniką finansuoti tik paskolomis ir įkeisdami įsigyjamą turtą. Panašu, kad lizingo paslauga pasiklydo valdininkų koridoriuose ir yra matoma tik formalių popierių šūsnyse, tačiau realiame gyvenime ūkininkams yra užkirstas kelias finansuoti techniką šiuo būdu.
Įdomu, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prieš dvi savaites išplatintoje pozicijoje pripažino kad lizingas yra neprieinamas ūkininkams. Nenorą leisti finansuoti už ES lėšas perkamą techniką lizingu NMA aiškino tuo, kad ES teisės aktai griežtai reglamentuoja pareiškėjų išlaidų kompensavimo mechanizmus bei neleidžia naudoti bet kokių rinkoje esančių finansinių instrumentų paramos finansavimui.
Tačiau ir Lietuvos, ir ES teisės aktai kaip tik įtvirtina galimybę lizingo bendrovėms dalyvauti finansuojant projektus, kuriems skiriamos ES lėšos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr 1303/2013 aiškiai numato, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei paramos gavėjas jas faktiškai patyrė ir jos yra apmokėtos. Verta pažymėti, kad lizingo būdu įsigyjamas turtas gali būti išsimokėtas išdėstant įmokas per tam tikrą laikotarpį arba sumokant visą turto kainą iš karto.
Tuo atveju, jei turtas įsigyjamas iš karto, išlaidos yra faktiškai patiriamos, todėl turto įsigijimas lizingu yra tinkamos finansuoti išlaidos.
Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komitetas parengė detalias rekomendacijas, pagal kurias padėtis būtų pakeista operatyviai ir paprastai. Rekomendacijos atitinka ir ES, ir Lietuvos teisę, ir ūkininkų interesus.
Didžiausia problema su kuria buvo susiduriama 2007-2013 paramos laikotarpiu ir kuri vis dar nėra išspręsta naujuoju finansavimo periodu yra finansavimo laikotarpio nustatymas. Naujai rengiamoje Lietuvos kaimo plėtros programoje numatyta, kad ūkininkas turi išsipirkti techniką iš lizingo bendrovės projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Šis laikas paprastai trunka 1-2 metus.
Tačiau ūkininkų perkama technika ir įranga dažnai kainuoja dešimtis ar net kelis šimtus tūkstančių eurų, tad jai išsipirkti reikia gerokai ilgesnio laikotarpio. Tokia nuostata apriboja ūkininkams galimybes finansuoti techniką ir įrangą lizingu. Nei Latvijoje, nei Estijoje, ar kitoje ES šalyse lizingo bendrovės nėra eliminuotos iš ūkio technikos ir įrangos finansavimo rinkos dėl nelankstaus požiūrio į finansavimo laikotarpį.
Banko paskola ir lizingo paslaugos yra pagrindiniai ir lygiaverčiai finansavimo gavimo būdai. Ir bankai, ir lizingo bendrovės finansavimą suteikia atsižvelgdami į lėšų gavėjo poreikius, tačiau bankai reikalauja užstato, todėl jų paslaugos dažnai yra sunkiau prieinamos smulkiesiems ūkininkams, neturintiems laisvų apyvartinių lėšų ar turto.
Lizingas yra pati paprasčiausia ir lengviausia finansavimo forma ūkininkams. Techniką galima įsigyti tada kada reikia, nelaukiant 10 ar daugiau metų kol bus sutaupyta reikiama suma. Tokiu būdu ūkininkas gali apdirbti žemę naujesne ir efektyvesne technika, pagaminti daugiau ir labiau kokybiškos produkcijos bei vykdyti plėtrą. Be to, lizinguojant nereikia įkeitinėti turto, o sutarčiai pasibaigus lizinguota technika priklauso ūkininkui.
Išspręsti finansavimo lizingu problemą pakaktų Lietuvos kaimo plėtros programos projekte pakeisti vieną žodį: vietoj projekto „įgyvendinimo“ laikotarpio įrašant projekto „kontrolės“ laikotarpį. Dėl esamos tvarkos diskriminuojamos lizingo bendrovės ir pažeidžiami lygiateisiškumo principai, o ūkininkams sukuriami papildomi barjerai gauti finansavimą.
Rezultatas – finansavimo rinkoje mažėja konkurencija, taigi, ūkininkai moka brangiau už pasiskolintas lėšas ir ta pati Nacionalinė mokėjimo agentūra išleidžia daugiau valstybės biudžeto ir ES lėšų finansavimo išlaidoms dengti. Tokia situacija prasilenkia su efektyvaus valstybės lėšų naudojimo logika. Greitas ir paprastas paramos gavėjų kreditavimas iš finansų įmonių ir kredito įstaigų yra labai svarbus skaidriam ir savalaikiam ES lėšų panaudojimui. Tad belieka palinkėti valdžios atstovams surasti Bermudų trikampyje dingusį ūkininkų technikos lizingą ir viltis, kad situacija bus suprasta ir išspręsta.
Laimonas Belickas yra Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininkas ir „UniCredit Leasing“ generalinis direktorius.
