„Nedarbas turėtų mažėti visoje šalyje, išskyrus Plungę ir Anykščius, kur pokyčiai nenumatomi. Didžiausias nedarbas fiksuojamas Alytaus, Kalvarijos, Jurbarko, Ignalinos ir Zarasų rajonuose“, – minėjo G.Darulis.
Pasak Darbo biržos atstovo, pastebimas ženklus nedarbo jaunimo tarpe mažėjimas. Numatoma, jog šiais metais jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis toliau mažės ir sieks apie 4,2 – 4,4 procentus.
Neradę darbuotojų, įdarbina užsieniečius
Apklausus darbdavius paaiškėjo, jog pagrindinių šių metų iššūkiu taps darbingos bei kvalifikuotos darbo jėgos emigracija.
Pastebima, jog vietoje nerandantys tinkamos kvalifikacijos darbuotojų verslininkai linkę įdarbinti užsieniečius. Labiausiai šalyje trūksta tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojų, turinčių TIR bei ADR pažymėjimus, aukštos kvalifikacijos restoranų virėjų. Klaipėdoje labiausiai trūksta metalinių laivų korpusų surinkėjų, o Utenos apskrityje – siuvėjų.
Pastebima, jog ekonominė krizė Rusijos federacijoje bei šios šalies taikomas importo embargas ženkliai atsiliepė Lietuvos žemės ūkio bei produkcijos perdirbimo sektoriams, taip pat transportavimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Nors šiuo metu ženklių pokyčių nefiksuojama, prognozuojama, kad ateityje padėtis gali komplikuotis. Krizės išvargintos įmonės gali ryžtis mažinti darbuotojų skaičių.
Atskleidė nepaklausiausias profesijas
Numatoma, jog bedarbių skaičius šiais metais mažės, tačiau ne taip sparčiai, kaip pernai, kai buvo registruota 173 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Jeigu toliau tęsis Ukrainos – Rusijos konfrontacija, jos paliestos įmonės gali nuspręsti mažinti darbuotojų skaičių, tad nedarbo rodikliai gali pasiekti praėjusių metų lygį.
Bedarbių struktūra taip pat neturėtų keistis. Numatoma, jog 32 proc. bedarbių bus su aukštuoju išsilavinimu, 38 proc. įgiję profesinį išsilavinimą, o 39 proc. jokios profesijos neturintys žmonės.
2015 metais Darbo biržoje registruosis daugiausia šių profesijų atstovai: administratoriai, pardavimų vadybininkai, buhalteriai bei apskaitininkai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ekonomistai, parduotuvių pardavėjai, lengvųjų automobilių bei furgonų vairuotojai, apdailininkai, virėjai, traktorininkai bei plataus profilio statybininkai.
Mažiausias įsidarbinimo galimybes turėsiančių, nepaklausiausių profesijų sąrašą papildo miško mašinų operatoriai, automobilių mechanikai, dažytojai, kirpėjai bei kosmetologai.
Mažiausias nedarbas – Kretingoje bei Neringoje
Darbo birža paskelbė ir paklausių 2015 metų profesijų sąrašą. Tai reklamos ir rinkodaros specialistai, pardavimo atstovai, informacinių technologijų specialistai, medikai, slaugytojai, sunkiasvorių autotransporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, suvirintojai, statybininkai bei metalinių konstrukcijų ruošėjai – montuotojai.
Manoma, jog šiais metais daugiausia darbo vietų bus įsteigta mažmeninės prekybos, baldų gamybos, krovinių pervežimo bei statybos sektoriuose. Pabrėžiama, jog paminėtose srityse bus daugiausia naikinama darbo vietų.
Didžiausias nedarbo lygis šiais metais bus fiksuojamas Ignalinos, Alytaus, Zarasų, Jurbarko, Kalvarijos bei Kupiškio ir Mažeikių savivaldybėse. Žemiausias metinis nedarbo lygis prognozuojamas Kretingos rajono bei Neringos miesto savivaldybėse.
Prognozuojant, kad 2015 metais darbo jėgos paklausa šalyje turėtų augti 8 iš 10 šalies apskričių, ženkliausias proveržis numatomas didžiuosiuose miestuose.
Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių bei Vilniaus apskrityse bus įregistruota 80 procentų visų darbo pasiūlymų.
