„Akivaizdu, kad nepaisant geopolitinių išbandymų, Lietuvos ekonomika pernai išliko tarp sparčiausiai augusių ES valstybių ir nusileido tik Airijai, Maltai, Vengrijai ir Lenkijai. Tačiau vangesnė ūkio raida antroje pernai metų pusėje atskleidžia atskirų ekonomikos segmentų sunkumus. Jiems prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, pertvarkyti verslo modelius bei užkariauti naujas rinkas prireiks laiko. Be to, išaugęs neapibrėžtumas pristabdys investicijas ir lems atsargesnę vartotojų elgseną“, – komentavo DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kas kėlė ūkį?
„Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas teigė, kad pagrindinis ekonomikos variklis praėjusiais metais buvo sparčiai augusi vidaus paklausa, pirmiausia – privatus vartojimas, kuris ypač suaktyvėjo metų pabaigoje. Metų pabaigoje vartojimą taip pat skatino ir vartojimo suaktyvėjimas prieš euro įvedimą.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad paskutinįjį 2014 metų ketvirtį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje didėjo net 6 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Per visus 2014 metus mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 5,6 procento.
Sparčiai augusį vartojimą praėjusiais metais lėmė dvi pagrindinės priežastys – greitai kilę atlyginimai bei vis optimistiškiau ekonominę šalies ateitį vertinantys vartotojai. Realaus atlyginimo augimas 2014 metais siekė 4,5 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008-2009 metų krizės.
Sparčiai augo investicijos į NT
Pernai išlaidos bendrajam pagrindiniam kapitalo formavimui buvo vienas iš kertinių Lietuvos ekonomikos lokomotyvų. Itin sparčiai 2014m. didėjo investicijos į nekilnojamąjį turtą. Tai davė peno statybų sektoriui, kurio sukurta pridėtinė vertė augo sparčiausiai iš visų. Solidžios ES struktūrinių fondų paramos sumos šių metų biudžete leidžia manyti, kad ši veikla turėtų išlinkti dinamiška. Tačiau, I.Genytė-Pikčienė svarsto, jog pernykščių rezultatų pakartoti nepavyks dėl pasikeitusių rinkos dalyvių lūkesčių ir susidariusio pasiūlos pertekliaus gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje.
DNB banko vyriausioji analitikė atkreipė dėmesį, jog pernai augo ne tik su nekilnojamuoju turtu susijusios investicijos, bet ir įmonių išlaidos gamybos priemonėms ir veiklos modernizavimui. Tokią verslo elgseną lėmė poreikis mažinti gamybos imlumą darbo jėgai dėl sparčiau besipučiančių darbo kaštų eilučių. Tačiau paaštrėjusi neapibrėžtumo rizika verčia įmones atidėti investicijų į efektyvumo didinimą planus ramesniems laikams. Todėl šiemet šis investicijų segmentas augs daug vangiau.
Didėjo deficitas
Tačiau sparčiai augęs vartojimas didino Lietuvos prekybos deficitą. Neskaičiuojant prekybos naftos produktais, 2014 metų sausį-lapkritį iš užsienio šalių importuojamų prekių apimtys augo net 10 proc., tuo tarpu šalies eksportas augo 7 procentais.
„Paradoksalu, tačiau nepaisant Rusijos įvesto embargo europietiškiems maisto produktams bei stojančios Rusijos ekonomikos, Lietuvos eksportas 2014 metais sausį-lapkritį labiausiai plėtėsi būtent į Rusiją – neigiamą Rusijos sankcijų maisto produktų importui sušvelnino Lietuvos pieno ir mėsos gamintojų lankstumas ieškant naujų rinkų. Spalio ir lapkričio mėnesiais jau maždaug trečdalis visų į Rusiją uždraustų įvežti produktų buvo sėkmingai realizuojami kitose rinkose – euro zonos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Italija, tačiau taip pat ir Jungtinėse Valstijose, Saudo Arabijoje, pietryčių Azijos šalyse“, – sakė R.Grajauskas.
Kritiškai svarbios alternatyvos
„Pastarąją savaitę ekonomika besidominčių žmonių dėmesys buvo prikaustytas ne Lietuvos realijų, o Graikijos rinkimų rezultatų, kurie pažėrė smulkių stiklo šukių euro kelyje. Nors niekas rimtai nebesvarsto euro projekto žlugimo tikimybės, euro kursas padidinta sparta rieda nuokalnėn dolerio atžvilgiu. Tai iš esmės keičia euro zonos, įskaitant ir Lietuvą, eksporto ir importo situaciją“,- komentavo G.Nausėda.
Anot jo, akivaizdu, jog silpnumas kamuos eurą ne keletą savaičių, o kur kas ilgiau, kadangi JAV, palyginti su euro zonos ekonomika, žengia keletą žingsnių priekyje. Tuo pačiu eksporto į dolerio zonos šalis perspektyva vertintina kaip gana šviesi, nes atitinkama eksporto doleriais apimtis virs didesniu nei anksčiau euro pajamų ekvivalentu.
„Čia kalbama ne apie Rusiją, kurios verslas ir gyventojai vis sunkiau geba įpirkti už dolerius parduodamas prekes, o apie JAV, Kiniją ir kitas dolerio orbitoje besisukančias Tolimųjų bei Artimųjų Rytų valstybes. Lietuvai jos tampa kritiškai svarbios kaip svari alternatyva krizėje besiblaškančiai Rusijos ir sąstingio apimtos euro zonos rinkoms“, – teigė SEB banko atstovas.
Euras nepersvėrė degalų kainų mažėjimo, tačiau...
G.Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog euro kurso kritimas pasiglemš dalį naudos, kurią Lietuva gauna iš pingančios naftos ir kitų energetinių išteklių. Iki šiol krintantis euro kursas nepersvėrė pasaulinių degalų kainų mažėjimo, todėl degalinėse mėgavomės vis patrauklesnėmis benzino ir dyzelino kainomis. Ateityje gali atsitikti taip, kad naftos kainos liausis mažėjusios, tuo tarpu euro kursas toliau smuks dolerio atžvilgiu, todėl energetiniams ištekliams teks vėl atseikėti didesnę pajamų porciją.
Šiuo metu santykinai pigesni degalai ir šildymo paslaugos leidžia atsilaisvinusią lėšų dalį skirti kitiems produktams ir paslaugoms pirkti. Tai ypač aktualu pirmaisiais šių metų mėnesiais, kurie bus tuštoki tiek dėl pasibaigusio kalėdinio prekybos bumo, tiek dėl namų ūkių lūkuriavimo prisijaukinant eurą. Be to, anot G.Nausėdos, drastiškai nusmukus rublio kursui, šalies parduotuvėse sumenko rusų ir baltarusių pirkėjų srautas bei jų perkamoji galia.
„Kol kas per daug vilčių į sausio 22 d. Europos centrinio banko sprendimą kas mėnesį papildomai maitinti finansų rinką 60 mlrd. eurų nedėtume. Šių lėšų kelias link realaus ekonomikos sektoriaus ir juolab Lietuvos bus vingiuotas ir nenuspėjamas“, – spėjo G.Nausėda.
Įtampą kels Rusijos kaimynystė
Prognozuodami BVP augimo tempą 2015 m. ir 2016 m. (atitinkamai 2,6 proc. ir 3,5 proc.) SEB banko analitikai toliau rėmėsi prielaida, kad vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei kainų lygis, todėl kils realiosios žmonių pajamos. Į šią prognozę įskaičiuotas ir nuo 2015 m. liepos 1 d. planuojamas minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas nuo 300 iki 325 eurų, nors dėl šio sprendimo nebesutaria darbdaviai ir profsąjungos.
Latvijoje MMA – jau 360 eurų, o Estijoje – 390 eurų. Įsivedus eurą, darbo užmokestis Lietuvoje tapo tiesiogiai palyginamas ne tik su latvio ir esto, bet ir vokiečio, belgo ar airio atlyginimu. „Gal šis faktas ir nėra ekonominis argumentas darbdaviui remti prie sienos, tačiau visgi nereikėtų sumenkinti jo psichologinės reikšmės. Mūsų šalies įstojimas į euro zoną plačiau praveria šliuzus ne tik kainų, bet ir pajamų susilyginimo procesui“, – svarstė G.Nausėda.
DNB banko vyriausioji analitikė spėjo, kad daugiausia rūpesčių Lietuvos ūkio raidai ir šiemet kels geopolitine įtampa pulsuojanti Rusijos kaimynystė. Tiesiogiai su Rusija prekiaujantiems verslams šios rinkos perspektyvos ypač prastos. Nėra abejonių, kad Rusijos ekonomika, pakirsta Vakarų valstybių sankcijų, bėgančio kapitalo ir stipriai atpigusios naftos, šiemet patirs recesiją. Vidinius ekonomikos sunkumus tik paaštrina finansų rinkų išorės šokai.
„Agresorės politika ir ne laiku smukusi naftos kaina skandina rublį ir šokdina vartojimo prekių kainas. Rusijos centrinis bankas beviltiškai bando suvaldyti situaciją degindamas oficialiąsias atsargas ir keldamas palūkanų normas. Tačiau tokia jo elgsena gali išvirsti į bankinio sektoriaus krizę, o tai dar labiau komplikuotų ir taip jau sudėtingą šalies situaciją“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Sekite verslo naujienas ir mūsų FB puslapyje.
