Taip Lietuvą vertina bendrovės „Ernts&Young Baltic“ (EY) ir „Oxford Economics“ specialistai.
Vis dėlto trumpalaikes perspektyvas vis dar varžo išorės grėsmės, tačiau ilgalaikės perspektyvos teikia vilčių.
„Nors didėjantis darbo našumas nesumažino nedarbo lygio iki norimos ribos, šalies gamybos ir aptarnavimo sektorių perspektyvos nuolat gerėja. Tai leis didinti investicijas ateinančiais metais. Prognozuojant, kad išorės geopolitinė įtampa slūgs, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo perspektyvos ilguoju laikotarpiu gerės. Ypač tuomet, kai dar labiau sumažės priklausomybė nuo rusiškų dujų“, - kalbėjo „Oxford Economics“ vyr. euro zonos ekonomistas Tomas Rogersas.
2015-ieji Lietuvai turėtų būti grįžimo į spartaus augimo vėžias metai. EY spėja, kad šiemet šalies BVP ūgtels 3,6 proc. Augimui paspirties duos įvestas euras, eliminavęs valiutos rizikos sąnaudas su pagrindinėmis ES rinkomis bei atpiginęs skolinimąsi. Be to, narystė euro zonoje, sumažinusi verslo išlaidas ir padidinusi pasitikėjimą, leis jau 2015-aisiais 5,5proc. padidinti prekybos apimtis.
Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja Rūta Rodzko teigė, kad euras paskatins užsienio prekybos augimą. „Ji gali kilti ir 5 proc., ir 10 proc.“, - kalbėjo ji, remdamasi euro zonos senbuvių patirtimi.
Vėliavnešys - Baltijos regionas
Ateinančius ketverius metus Lietuvos augimas euro zonos vidurkį lenks triskart.
„Panašios tendencijos bus ir kitose Baltijos valstybėse. Todėl mūsų regionas, nors ir sudarantis tik 0,8 proc. viso euro zonos BVP, bus euro zonos augimo vėliavnešiu“, - teigia EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.
„Nors 2014 m. ženklino privertomis užsienio rinkomis ir ekonominiu sąstingiu Rusijoje, 2015-ieji bus kur kas optimistiškesni: Lietuvos BVP, siekdamas 3,6 proc., bus bene didžiausias visoje euro zonoje. Tuo metu Latvijai ir Estijai prognozuojamas atitinkamai 3,4 proc. ir 2,7 proc. augimas. Užnugaryje liks ir Airija (3,2 proc. augimas)“, - spėjo T.Rogersas.
Lietuvoje atsigauna vidaus vartojimas – čia ir toliau tikimasi vieno rimčiausių augimų. Taip pat neprastai, jei nesusidursime su išorės krizėmis, turėtų gyvuoti statybų sektorius.
T.Rogerso manymu, ne tik BVP augimu, bet ir mažėjančiu nedarbu Lietuva turėtų išsiskirti euro zonoje. Laukiama, kad iki 2018 m. nedarbas Lietuvoje sumažės iki 7,5 proc. nuo dabar esančių 11,4 proc. Tuo metu euro zonoje jis turėtų laikytis ties 10,5 proc. riba. Vadinasi, per ketverius metus sumenks tik procentiniu punktu.
Pavymui BVP kils ir infliacija
Vis dėlto su BVP augimu kils ir infliacija. Tačiau tikimasi, kad 2016-2018 m. pasiekusi piką ji nestipriai viršys 2 proc.
Pasak J.Akelio, tai apribos darbo užmokesčio augimą, tačiau realios skolinimosi išlaidos išliks mažos.
„Dėl to tikrai nekils pavojaus eksporto konkurencingumui. Be to, jis, atsitiesiant euro zonai, ims atsigauti jau šiemet. Kitais metais laukiama, kad eksportas ūgtels 8 proc. ir tokį kilimą išlaikys dar dvejus metus. Kadangi JAV doleris euro atžvilgiu stiprės, tai leis Lietuvos eksportuotojams plėstis už euro zonos ribų“, - kalbėjo EY atstovas.
Savaime nekilsime
„Lietuvai žadamas augimas – įspūdingas, tačiau jis neateis savaime. Skaičiai rodo, kad esame patrauklūs investuotojams: 2013-aisiais vien reinvestuota penkis kartus daugiau nei 2012 m. Vadinasi, užsienio investuotojai vertina mūsų darbuotojus ir palyginti nedideles sąnaudas. Tačiau neįvykdę kai kurių reformų kaip šalis rizikuojame netekti dalies konkurencingumo“, - teigė J.Akelis.
Jis siūlė taikyti lankstesnes darbo sąlygas bei mažesnį darbo jėgos apmokestinimą.
Be to, J.Akelis ragino nepamiršti darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo skirtumų. EY vykdančiojo partnerio Baltijos šalyse teigimu, jei kelerius metus paeiliui šis atotrūkis išsilaikys, šalies patrauklumas jei nedings visai, tai ims mažėti.
„Yra du keliai, kuriais turime eiti vienu metu: didinti efektyvumą bei pridėtinę vertę“, - kalbėjo J.Akelis.
