„Gana ramus buvo pirmasis 2014-ųjų pusmetis. Nuo sausio 1-osios turėsim eurą, tad buvo įvairių tyrimų ir matavimų dėl to, kaip Lietuva atitinka reikiamus kriterijus. Ilgai atrodė, kad euro įvedimas ir bus pagrindinis įvykis, bet, matyt, dar aktualesni įvykiai, susiję su Rusijos ir Ukrainos krize“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad itin aktualus šiemet buvo rugpjūčio pabaigoje Rusijos įvestas maisto produktų įvežimo draudimas ir transporto priemonių su lietuviškais numeriais draudimas.
Į klausimą, ar šie įvykiai buvo smūgis verslui, pašnekovas atsakė: „Tai nemažas išbandymas. Smūgis būtų tada, jei būtų netikėtas ir nelauktas. Pamenu 2009-uosius, kai buvo visiška transporto priemonių blokada. Tai, kas nutiko šiemet, Lietuvos verslui nebuvo naujiena.“
Nukentėjo transportas ir maisto pramonė
Pašnekovo teigimu, skausmingiausiai Rusijos veiksmai palietė transporto ir maisto pramonės sektorius. „Tai sektoriai, kurių augimas sustos. Kalbant apie maisto sektorių, didžiausias smūgis teko Lietuvos žemdirbiams. Pamatėme, kad ir Lietuvos politikai ne visus namų darbus padarė. Tik dabar ėmė aiškėti, kokių problemų esama su Kinija“, – komentavo situacija G.Rainys.
Šių įvykių akivaizdoje itin svarbus tapo ir bendradarbiavimas su kaimynine Baltarusija. G.Rainio teigimu, tam tikri Baltarusijos valdžios veiksmai rodo norą moderniai industrializuoti savo įmonių veiklą, šalis įsileidžia tarptautinius investuotojus.
„Baimių, kaip ir apsaugos priemonių, visada yra. Mūsų verslas įsitikinęs, kad neverta susidėti su įmonėmis, kurių dalį akcijų valdo valstybė, nes negali žinoti, kaip gali viskas pasikeisti“, – kalbėjo G.Rainys. Jo teigimu, vis dėlto didelė Baltarusijos verslo dalis įvairiais kooperacijos ryšiais yra susijusi su Rusija, tad tokia integracija atsiliepė šaliai, kai Rusijoje kilo problemų dėl valiutos nuvertėjimo.
Apie tai, ką patartų verslininkams, kurie turi verslo ryšių Baltarusijoje ir Rusijoje, G.Rainys kalbėjo: „Būti dar atsargesniems nei buvo iki šiol.“
