Didžiausią neaiškumą šioje situacijoje kelia tai, kad dauguma poilsiautojų keliones įsigijo ne tiesiogiai iš kelionių organizatoriaus „Fresh Travel“, o naudodamiesi grupinio apsipirkimo portalais beta.lt ir grupinis.lt.
Kadangi poilsiautojai pinigus už keliones pervedė būtent minėtiems grupinio apsipirkimo portalams, kyla klausimas, ar šie subjektai yra atsakingi už poilsiautojams nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas.
Turizmo paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad nuostolius dėl neįvykusios kelionės ar netinkamai jos metu suteiktų paslaugų turi atlyginti kelionės organizatorius.
Pagal galiojančius teisės aktus, grupinio apsipirkimo portalai negali būti laikomi kelionės organizatoriais, kadangi portaluose, siūlančiuose įsigyti kelionių paslaugas, nurodyta, kad šios paslaugos organizatorius yra kita įmonė. Šių internetinių grupinių apsipirkimo portalų paslaugų teikimo taisyklės taip pat nurodo, kad „interneto svetainėje siūlomų įsigyti prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas yra nurodytas prie kiekvienos interneto svetainėje siūlomos įsigyti prekės ar paslaugos. Bendrovė paslaugų neteikia ir prekių neparduoda, t. y. bendrovė nėra šių prekių ir (ar) paslaugų pardavėjas“.
Taigi šiuo atveju nenustačius, kad patys grupinių apsipirkimų portalai organizavo keliones (užsakinėjo skrydžius, viešbučius ir t.t.), jie negalėtų būti laikomi kelionių organizatoriais.
Aplinkybė, kad pinigai už įsigyjamas keliones buvo sumokami grupinio apsipirkimo portalams, situacijos taip pat nekeičia, nes dažniausiai pagal su paslaugų teikėjais sudaromas sutartis, grupinio apsipirkimo portalai tėra pinigus už paslaugas administruojantis (surenkantis) tarpininkas.
Apie grupinių apsipirkimų portalų atsakomybę prieš nekokybiškas paslaugas gavusius ar jų apskritai negavusius poilsiautojus būtų galima kalbėti tik tada, jei grupinio apsipirkimo portalai nebūtų pateikę informacijos apie kelionių organizatorių arba atsisakytų ją pateikti, arba būtų pateikę vartotojus klaidinančią informaciją.
Grupinių pardavimų portalai jokių garantijų žmogui, pervedančiam pinigus už prekę ar paslaugą, neduoda. Jie tik įsipareigoja pinigus pervesti prekės ar paslaugos pardavėjui.
Paskelbus apie „Fresh Travel“ nemokumą, būta svarstymų, jog įmonė siekti bankroto galėjo tyčia.
Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Šiuo konkrečiu atveju turi būti tiriamos tikrosios įmonės bankroto priežastys, žiūrima, ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas bendrovės valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Pavyzdžiui, įmonės vadovas akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo: nekontroliavo įmonės finansinių duomenų registravimo, ataskaitų rengimo procesų, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai, žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, įmonės turtas buvo perleistas kitiems subjektams ar iššvaistytas.
Teismui pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto, už kurį gresia laisvės atėmimas iki trejų metų. Be to, įmonės kreditoriai, darbuotojai ir kiti žalą patyrę asmenys civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Įmonės vadovas tokiu atveju atsako savo asmeniniu turtu, nepriklausomai nuo to, ar įmonė, kuriai jis vadovavo, yra ribotos ar neribotos civilinės atsakomybės.
Karolina Laurynaitė yra advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokato padėjėja.
