Pastaruoju metu nuvilnijusi Lietuvos turizmo operatorių bankrotų banga sudavė stiprų smūgį vartotojams, kartu primindama dar kartą, kad kontroliuojančios institucijos veikia nepakankamai efektyviai. Kartu tai galimybė pasižiūrėti, ką padarė nepakankamai ar ko nepadarė Lietuvos Respublikos institucijos, kad bankrotų prevencijai būtų skirtas deramas dėmesys, geriau vykdoma tai turinčių prižiūrėti institucijų sąveika.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ne kartą raštu ir žodžiu (įvairių susitikimų metu) kėlė ir kelia bankrotų prevencijos klausimus. Dar 2014 metų vasario 21 d. raštu kreipėmės į Ūkio ministeriją prašydami „Nemokumo procesų tobulinimo darbo grupėje“ neapsiriboti tik bankroto procedūrų tobulinimu, bet didesnį dėmesį kreipti nemokumo ar bankrotų prevencijos priemonėms.
Mūsų pateiktame rašte Ūkio ministerijai teigėme, kad prevencinę funkciją galėtų atlikti valstybės institucijų (VMI) taikomos sankcijos, jeigu įmonė nevykdo įstatyme numatytų reikalavimų bei po įspėjimo nepateikia įstatymų numatyta tvarka balansų Registrų centrui. Paaiškėjus faktui, kad įmonės įstatinio kapitalo nepakanka, jis privalėtų būti padidintas.
Žinoma, būtina gerinti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ Registrų centro saveiką bei užtikrinti jų atsakomybę už savalaikį ne tik valdžios institucijų, bet ir verslo bendruomenės informavimą apie potencialiai nemokius ūkio subjektus. Kaip viena iš priemonių buvo siūlomas PVM atskaitos ar PVM mokėtojo statuso sustabdymas. Valstybė privalo užtikrinti Įstatyme numatytų reikalavimų visuotinį laikymąsi, garantuoti, kad dėl piktybiško įstatymo pažeidinėjimo ir sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, administracijos vadovui ir akcininkams tektų atsakomybė dėl privalomų reikalavimų nevykdymo. Tokiu būdu sąžiningai ir besilaikančios įstatymų dirbančios bendrovės neturėtų netekimų (arba jų turėtų mažiau) dėl kitų įmonių bankrotų.
Kai kurias iš šiame laiške minimų problemų yra bandoma spręsti per atskiras Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų pataisas, jos diskutuojamos Seime. Tačiau Vyriausybė, mūsų manymu, be reikalo nepasinaudojo unikalia proga – euro įvedimo Lietuvoje laikotarpiu – konsoliduoti politinę valią reikiamų sprendimų priėmimui. Tiksliau kalbant, Registrų centro duomenų bazės „išvalymas“ nuo egzistuojančio balasto (neegzistuojančio įmonės, neatitinkantys teisės normų jų įstatai), LR akcinių bendrovių įstatymo, LR civilinio kodekso pataisas. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai pasinaudojo euro įvedimu minėtiems klausimams iškelti.
Todėl privaloma neapsiriboti tik bankroto procedūrų tobulinimu, būtina kreipti dėmesį į prevenciją.
Rimantas Šidlauskas yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius.
