Šį juokingai graudų nutikimą P.Lencioni papasakojo Pasaulinėje lyderystės konferencijoje. Jis kalbėjo apie pavojingiausias vadovų klaidas. Jo paskaitos įrašo jau klausėsi Klaipėdos verslininkai, dvasininkai bei švietimo darbuotojai. Vilniečiai ir šiauliečiai jo idėjų klausysis du paskutinius lapkričio savaitgalius.
1. Kodėl tapai vadovu?
Pirmoji pavojingiausia klaida – tapti vadovu dėl neteisingos priežasties. Žinomumas, šlovė, dėmesys, valdžia, pinigai. Jei tai yra priežastis vadovauti, kyla pavojus viską sužlugdyti. Kodėl? Nes tokie lyderiai praranda susidomėjimą savo veikla, nustoja rūpintis žmonėmis, kuriems turėtų vadovauti.
Tokių vadovų pavaldiniai praranda ne tik darbus (tokios įmonės paprastai žlunga), bet ir idealizmą. Žmonės iš optimistiškų ir lojalių darbuotojų virsta cinikais.
„Nė vienas, norintis būti prezidentu, neturėtų būti išrinktas prezidentu“, - sakė P.Lencioni.
Tikri vadovai nori pasiaukoti dėl žmonių ir didesnio tikslo. Jie nori tapti vadovais net kai nežino, ar sulauks atlygio už savo pasiaukojimą.
„Kai būna išrenkamas naujas popiežius, jis pirmiausia eina į ašarų kambarį. „O mano Dieve, ką aš dabar darysiu?“ - meldžiasi jis. Ir tai – geras požiūris į vadovavimą. Tarnaujantis vadovavimas yra vienintelis įmanomas“, - tikino bestselerių autorius.
2. Ar moki pasakyti atsiprašau, suklydau, nežinau?
Antroji pavojingiausia lyderių klaida – kritikos nepriėmimas. P.Lencioni pateikia dar vieną pavyzdį.
Įmonė pasamdė jį, kad išsiaiškintų, ką darbuotojai mano apie bendrovės vadovybę. Apklausęs visus darbuotojus, konsultantas pateikė išvadas. Žmonės tvirtino, kad įmonės vadovas nemokėjo klausytis, vien kritikavo ir nesakė jokių paskatinančių žodžių, nemokėjo priimti kritiškų pastabų.
Kai gavo išvadas, vadovas susikvietė skyrių vadovus ir klausinėjo: „Negi jūs tikrai manote, kad aš nemoku klausytis? Negi tikrai manote, kad nepriimu pastabų?“ Darbuotojai neturėjo drąsos į akis pasakyti, ką iš tiesų galvoja. Vienam pabandžius apie tai kalbėti, kiti labai greitai jį „užgesino“. Įmonės reikalai greitai tapo tokie prasti, kad ją teko parduoti už mažą dalį to, ko ji potencialiai buvo verta.
„Vienas žmogus nesugebėjo prisipažinti, kad kažko nemoka, ir taip sugriuvo įmonė. Vyrukas tiesiog negalėjo pripažinti savo darbuotojų išsakytos kritikos“, - aiškino P.Lencioni.
Jis pabrėžė, kad vadovui svarbu parodyti, kad jis toks pat pažeidžiamas kaip ir kiti. „Kai galite būti nuoširdūs – būkite. Sakyti „Atsiprašau“ arba „Pamokyk mane, kaip tai daryti...“ nesumenkins jūsų autoriteto, bet jį padidins“, - sakė lektorius.
3. Ar lyderystė yra viskas?
Vadovai kartais pernelyg sureikšmina lyderystę. „Dažniausia, kai galvojame apie vadovavimą, galvojame apie darbą. Jei leidžiame, kad tai taptų pernelyg svarbu, mūsų tapatybė persismelkia darbu ir tai nėra gerai“, - aiškino P.Lencioni.
Vadovas pirmiausia yra tėvas, motina, vyras, žmona, sūnus ar dukra. Lektorius patarė lyderiams nueiti pas svarbiausius asmenis ir paklausti: „Ar tu manai, kad mano darbas ir darbuotojai man rūpi labiau nei tu?“
„Joks darbuotojas nesėdės prie jūsų lovos, kai mirsite“, - sakė lektorius.
Žmonės darbe padėkoja dažniau nei vaikai. Be to, darbuotojai labiau vertina vadovą nei jo paties šeima. Turbūt dėl to lyderiai mielai pasineria į darbą ir iš jo neišlenda.
Visų trijų didžiųjų problemų šaknis yra išdidumas. Kokia išeitis? Tapti nuolankiais. Tokį patarimą pateikė bestselerių autorius, verslo konsultantas P.Lencioni.
