Laukiama, kad šiais metais Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) kils 2,8 proc., Latvijos – 2,4 proc., Estijos – 1,7 proc.
Lietuvos ūkio plėtrą palaiko į vidaus paklausą orientuotų veiklų – statybos, vidaus prekybos ir komercinių paslaugų – augimas ir ES parama.
Lietuvos ekonomikos augimą lėmė energingas vidaus paklausos spurtas – sparčiau augęs vartojimas ir investicijos. Prie to prisidėjo atsitiesę įmonių pelningumo rodikliai, sparčiau augantys atlyginimai, nedidelė infliacija, žemos palūkanos. O kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – priešingai: anksčiau prasidėjęs į vidaus rinkas orientuotų veiklų suaktyvėjimas šiemet išsikvėpė.
Kitąmet, DNB analitikų prognozėmis, Lietuvos ekonomika augs 2,6 proc., Latvijos – 2,5 proc., Estijos – 2 procentus.
Augimo potencialas - ribotas
Anot DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, šiais metais augimą palaikę investiciniai procesai labai jautrūs verslo lūkesčiams, o besitęsiantis neapibrėžtumas – nepalankus. Todėl ateinančiais metais stebėsime santūresnę Lietuvos ūkio raidą.
„Lietuvos vidaus rinka yra sekli, o jos augimo potencialas – ribotas. Todėl esame priklausomi nuo to, kaip seksis mūsų eksportuotojams. Bet akivaizdu, jog įgauti eksporto augimo pagreitį nebus lengva dėl sudėtingos situacijos kertinėse Lietuvos rinkose“, - situaciją analizuoja banko vyriausioji analitikė.
I.Genytės-Pikčienės manymu, užsienyje konkuruoti eksportuotojams iš Lietuvos padėtų valdžios pagerintos verslo sąlygos investuotojams bei įmonių dėmesys resursų gamybos našumo didinimui.
Lietuvai žala - didžiausia
Mažai tikėtina, kad įtampa tarp Vakarų ir Rusijos akimirksniu atslūgs. Be to, Rusijos ekonomikai piešiama niūri ateitis – žadama recesija.
Rusijos variklis springsta. Šios šalies ūkis išnaudojo visas galimybes: nors kapitalo ir darbo veiksniai išnaudojami maksimaliai, tačiau ekonomika neauga. Aukšta infliacija gadina vidaus vartojimo apetitą, o centrinis bankas – kapituliavo, nes buvo pereita prie laisvai svyruojančio rublio kurso.
I.Genytė-Pikčienė sako, jog būtent mūsų šalis iš visos ES, Rusijai paskelbus tam tikrų prekių embargą, nukentėjo stipriausiai. Sudėjus eksporto ir reeksporto rodiklius, Lietuvos praradimai didžiausi, vertinant vien eksportą – antroje vietoje.
Labiausiai pažeisti – pieno ir mėsos produktų gamintojai. Tačiau DNB analitikė atkreipia dėmesį į tai, jog šių prekių srautas į Rusiją ėmė kristi jau 2013-aisiais, o šiemet tik įgavo pagreitį.
„Stabilių rinkų, į kurias vežami pieno produktai, svoris išliko pastovus. Lietuviškų pieno produktų daugėja Vietname, Indonezijoje, JAV, Japonijoje, Singapūre. Tai – pirmas žingsnis eksporto rinkų diversifikacijai“, - kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Našumas prasilenkia su atlyginimais
DNB vyriausiosios analitikės teigimu, tai, kad antrus metus paeiliui darbo užmokesčio augimas lenkia darbo naršumo augimą, šalies eksportuotojams išsilaikyti tarptautinėse rinkose nepadeda.
„Brangstanti darbo jėga ir kvalifikuotų darbuotojų stygius darbdaviams tampa vis rimtesniu iššūkiu. Todėl kito kelio – tik didinti našumą ir mažinti gamybos imlumą darbui – nelieka. Nors žemos palūkanos ir gera įmonių finansinė padėtis leistų tai daryti, įmones stabdo nerimas dėl ateities“, - komentuoja I.Genytė-Pikčienė.
