„(Auditas) turėtų palengvinti Europai lėšų skolinimąsi ir
paspartinti ekonomikos augimą“.
Briuselyje teigiamai stresų testus sutiko ir Europos Komisija -
ekspertai nurodo, kad patikra „suteiks daugiau skaidrumo Europos
Sąjungos (ES) bankų buhalterijai“.
Daniele Nouy, vadovaujanti Bendram bankų
priežiūros mechanizmui (SSM), teigia, kad „visapusis (finansų)
vertinimas padėjo daug ko pasiekti. Tiesa, tai tėra naujų užduočių
bankų priežiūros pareigūnams pradžia“.
„Berenberg Bank“ ekonomistas Christianas Schulzas pabrėžia, kad susidaręs kapitalo trūkumas nėra toks
didelis, kad keltų rimtą nerimą nors vienai iš euro zonos valstybių
narių. „Turime gerų žinių: testus išlaikę bankai, o tokių dauguma,
gali ramiai atsipūsti ir daugiau dėmesio skirti realiosios
ekonomikos finansavimui. Tikimės, kad stresų testai padės
palaipsniui padidinti bankų norą skolinti lėšas“, - nurodo
ekspertas. Anot jo, svarbiausia dabar tampa įrodyti, kad testai
buvo tinkamo sunkumo, o susidarę trūkumai gali būti greitai
išspręsti.
Ankstesni Europos bankų stresų testai buvo atliekami 2011
metais. Jų metu nemažai bankų buvo įvertinti netinkamai - jų
kapitalas nurodytas kaip tinkamas, tačiau praėjus vos keliems
mėnesiams po patikros šioms finansų institucijoms prireikė
finansinės paramos.