Šiuo metu Seime kaip tik ir svarstomas 2015-ųjų biudžeto projektas.
Spaudžia viską, kas įmanoma
„Kalbant apie pajamų didėjimą, biudžeto planas gana įtemptas, nes, kaip matyti, siekiama išspausti viską, kas įmanoma. Išlaidų augimas – ant ribos su Fiskalinės drausmės įstatymu bei ES reikalavimais laikytis fiskalinės drausmės“, - komentuoja SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
SEB banko ir Finansų ministerijos prognozės ateinantiems metams kiek skiriasi. Jei ministerija mano, kad 2015-aisiais bendrasis vidaus produktas augs 3,4 proc., tai SEB bankas – 3,2 proc. Jei Finansų ministerija tikisi, kad infliacija bus 1,2 proc., tai SEB bankas kalba apie tikėtiną 0,7 proc. infliaciją.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prognozės BVP augimui – dar mažesnės – 2,8 proc.
Būtent prognozės, kuriomis remiantis buvo formuojamas biudžetas, LPK analitikui Aleksandrui Izgorodinui kelia daugiausia nerimo.
„Mes irgi manome, kad ekonomika augs, tačiau klausimas, koks bus augimo tempas. Nepaisant to, kad ekonomika kils, įtakos turės padėtis NVS regione. Tuo labiau, kad ir stipraus ES augimo šaltinio nematome. Net ir eliminavus sankcijas, situacija Rusijos ekonomikoje – sudėtinga. Tai gali sudaryti keblumų transporto sektoriui bei kai kurioms pramonės šakoms“, - lrytas.lt kalbėjo A.Izgorodinas.
Pasak jo, didelė grėsmė, jog ateinančių metų viduryje faktinės pajamos neatitiks planuotųjų, todėl gali prisieiti peržiūrėti biudžetą: arba mažinti išlaidas, arba skolintis.
Galėtų būti konservatyvesnis
DNB banko vyresnysis analitikas Donatas Brazdžius teigia, jog 6 proc. didesnės nei šiais metais laukiamos biudžeto pajamos rodo politikų optimizmą.
„Norima paskatinti ekonomikos augimą, tačiau biudžetas galėtų būti kiek konservatyvesnis. Žinoma, dėl optimistinių pajamų planuojamas deficitas gana nedidelis. Bet jei pasiseks surinkti ne visas pajamas, deficitas bus didesnis nei tikėtasi. Be to, kai į biudžeto planą įtraukta tokia žymi ES parama, biudžetas turėtų būti visiškai subalansuotas“, - komentavo D.Brazdžius.
Grėsmių – ne viena
Kad 2015-ųjų metų biudžeto planas gali likti tik planu, pavojų – ne vienas. Be jau minėtos augimą stabdančios geopolitinės įtampos, analitikai mini vartotojų lūkesčius, kuriuos taip pat veikia įtampa, kilusi dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto. Gyventojai gali imti mažiau pirkti – labiau taupyti.
Kadangi biudžeto pajamų didžiąją dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ir akcizai, tai neišvengiamai paveiktų ir numatytas įplaukas į šalies aruodą.
„Pajamų planas – trapus ir įtemptas. Pasaulio ekonomikos augimas gali būti lėtesnis, euro zonai gresia recesija. Iššūkių tikrai nestokojama“, - kitus pavojus neįvykdyti biudžeto plano vardijo V.Tauraitė.
A.Izgorodino nuomone, šešėlinė ekonomika taip pat kelia grėsmę. Mat ateinančiais metais turėtų didėti akcizai, o LPK analitikas kalba apie tai, kad įprastai padidinus akcizus, realusis vartojimas nesikeičia, tik pereinama prie nelegalių prekių.
Be gynybos – nieko nauja
Jei ne tris kartus už šiųmetes didesnės išlaidos gynybai, 2015-ųjų biudžetas nedaug skiriasi nuo 2014-ųjų.
„Šis biudžetas – daugiau atsiliepimas į tai, kas buvo nuspręsta anksčiau. Čia nėra numatyta jokių drastiškų pokyčių, kurių imtis būtų nusprendusi pati Vyriausybė. Socialdemokratai savo laiku aršiai kritikavo naktinę mokesčių reformą, tačiau atėję į valdžią nedaro jokių pakeitimų“, - sakė SEB banko analitikė.
Jos nuomone, nors Vyriausybė akcentuoja, kad ateinančių metų biudžetas – socialiai orientuotas, tačiau didžiausi pokyčiai padaryti gynybos, o ne socialinėje srityje. Nepaisant to, kad ketinama 180 mln. litų skirti pensijoms kompensuoti.
„Nepasakyčiau, kad biudžetas sudarytas nelogiškai. Sudėtinga išskirti labai geras ar labai prastas savybes. Tačiau grėsmę jo įgyvendinimui kelia tie dalykai, kurių Lietuva negali paveikti“, - tokia LPK atstovo nuomonė.
Skaičiai
Pagal Vyriausybės patvirtintą 2015 metų biudžeto projektą, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos, įskaitant 2,321 mlrd. eurų ES paramą, kitąmet turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų - 5,9 proc. daugiau negu šiemet. Valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis turėtų siekti 7,956 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau.
Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES lėšomis bus 9,557 mlrd. eurų, o vien valstybės biudžeto - 8,298 mlrd. eurų.
Kitų metų biudžetas išsiskiria ir tuo, kad krašto apsaugos finansavimas didinamas trečdaliu iki 424,5 mln. eurų (1,466 mlrd. litų) ir sudarys 1,11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tačiau tai gerokai mažiau nei NATO užsibrėžtas 2 proc. rodiklis.
Prognozuojama, kad pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,343mlrd. eurų. Tai būtų apie 358,9 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau, nei buvo planuota šiems metams.
Siūloma kitąmet didinti tabako ir alkoholio akcizus, atsisakyti PVM lengvatos šildymui, kartu įvedant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą viešbučiams.
PVM sudaro didžiausią biudžeto įplaukų dalį. 2015 m. šios pajamos sudarys 2,98 mlrd. eurų (apie 43,2 proc. visų konsoliduotų biudžeto pajamų).
Projekte numatyti papildomi 200 mln. litų socialinei atskirčiai mažinti, 180 mln. litų būtų skirti sunkmečiu sumažintai pensijų daliai kompensuoti.
Siūloma didinti valstybines pensijas daugiavaikėms motinoms, išauginusioms penkis vaikus.
50 mln. litų, kurių dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus būtų netekę kaimiškieji regionai, numatyta švietimo sistemai.
Ateinančiais metais savivaldybės papildomai disponuos 200 mln. litų – savarankiškosioms funkcijoms vykdyti bus skiriama 72,15 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų.
2015 metais Vyriausybė taip pat siūlo daugiau kaip 40 mln. litų mažinti valdžios institucijų valdymo išlaidas.
Vyriausybės projekte planuojamas visų viešojo sektoriaus
finansų deficitas siekia 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
