Finansų ministerija siūlo stipriesiems gėrimams taikomą tarifą per metus didinti 2 proc., vynams – 3 proc., sidrui bei alui – 15 proc. Tokiu būdu numatytas beveik vienodas mokesčio didinimas visoms gėrimų rūšims – po 1-2 centus už alkoholio procentą litre. Seimui pritarus, akcizo tarifai alkoholiui būtų didinami kasmet trejus metus iš eilės – 2015-2017 metais.
Planuojama nesigailėti ir spirituotų vynų. Nors pavasarį pastariesiems drastiškai padidinus akcizus, nuo balandžio mėnesio fiksuojamas 60-90 proc. prekybos kritimas, akcizai šiai gėrimų grupei bus didinami darsyk.
„Tiesa, kai kurios pamokos vis dėlto buvo išmoktos – kadangi akcizų didinimas bus vykdomas nuosekliai per trejus metus, šįsyk tokio didelio šoko šių gėrimų pramonei būti neturėtų“, – sakė bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Naujasis akcizų įstatymo pakeitimo projektas turėtų sulaukti pritarimo ir iš verslo pusės, nes akcizų tarifo keitimas numatytas per trejus metus, o planuojant verslo plėtrą ir investicijas, būtina žinoti, kokia mokestinė aplinka bus ateinančius 3-5 metus.
Tačiau joks mokesčių didinimas neduos laukiamų rezultatų, jeigu nebus sukurtas ir įgyvendinamas kovos prieš nelegalią alkoholinių gėrimų prekybą planas.
Šešėlinė spiritinių gėrimų rinka Lietuvoje siekia 27 proc., ir nors juntamos nežymios jos mažėjimo tendencijos, neatsakingas mokesčių didinimas gali vėl nulemti šešėlio augimą.
„Finansų ministerijos siūlomi tarifai yra daugiau mažiau subalansuoti, tarifų didinimas numatomas nuosekliai keletą metų. Kai yra žinoma, kas bus po metų ar dvejų, verslas gali pasiruošti ir prisitaikyti prie mokesčių didėjimo, planuoti investicijas ir plėtrą.
Taip ir gyventojams yra patogiau, nes kainų didėjimas po truputį nesukelia šoko ir neskatina ieškoti nelegalių alternatyvų. Nežiūrint to, tarifų didinimas yra palengvinimas šešėlinei prekybai, todėl turi būti paruošti ir atsakomieji veiksmai“, – sakė Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis.
