Briuselis neketina ūkiams lengvai dalyti paramos

2014 m. rugsėjo 13 d. 06:00
Marius Jokūbaitis
Europos Komisija negarantuoja, kad visi daržovių augintojai, pienininkai ir mėsininkai gaus kompensacijas. Tad valstybės taip pat turi ištiesti pagalbos ranką.
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuvos žemdirbiai ir valdžia kreipėsi į Europos Komisiją dėl 46 milijonų eurų šalies pienininkų ir mėsininkų nuostoliams kompensuoti. Tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo. Kodėl?
Tokį klausimą „Lietuvos rytas“ pateikė Lietuvoje viešėjusiam EK žemės ūkio komisarui Dacianui Ciolosui.
– EK kol kas nepradėjo mokėti kompensacijų jokiam žemės ūkio sektoriui. Parama vaisių ir daržovių augintojams pirmiau svarstoma ne dėl to, kad jie būtų svarbesni nei, pavyzdžiui, pieno ir mėsos gamintojai.
Daržovės greitai genda, jų negalima ilgai laikyti sandėliuose. Be to, dabar pats jų sezonas.
O pieno ir mėsos rinką mes atidžiai stebime.
Pavyzdžiui, kiaulienos kaina po afrikinio kiaulių maro krizės jau atsitiesė. Jau pradėjome skaičiuoti galimą kompensacijų sumą gamintojams. Pirmiausia įvertinsime žalą. Bet tai ilgai neužtruks.
– Bet juk EK ką tik sustabdė bet kokias kompensacijas. Kodėl taip nutiko?
– Paramos nuo Rusijos sankcijų nukentėjusioms ES šalims skirstymas ir paraiškų dėl kompensacijų priėmimas bus atnaujinta.
Nustebome pamatę, kiek Lenkija pateikė paraiškų.
Manome, kad pirmiausia Lenkijos vyriausybė turi patikrinti ir įvertinti jas.
Mes ruošiamės skelbti antrojo paramos paketo taisykles. Gali būti, kad kompensacijų naštą teks dalytis su šalimis narėmis.
– Ar nenutiks taip, kad viskas vėluos ir dalis ūkininkų tiesiog negaus jokių kompensacijų?
– Tikrai taip nemanau. Paraiškos dėl kompensacijų bus pradėtos vertinti jau kitą savaitę.
Kita vertus, pačios šalys taip pat turi teisę teikti pagalbą nukentėjusiems ūkininkams.
Tam nereikia jokių papildomų leidimų.
Kol kas negaliu pasakyti, kiek tiksliai reikės paramos.
Kol valstybės narės neapskaičiavo savo poreikių, tol sunku nurodyti tiksliai sumą.
Bet aišku, kad iš Europos Sąjungos biudžeto tikrai nebus padengti visi nuostoliai, kuriuos patyrė ūkininkai.
– Lietuva prašė EK 12 milijonų eurų pasienyje su Baltarusija numatytai tvorai, kuri galėjo užkirsti kelią kiaulių marui. Dabar šis užkratas virto milijoniniais nuostoliais daugelio šalių kiaulių augintojams. Ar nebuvo klaida neskirti palyginti nedidelės sumos?
– Aš nesu šių dalykų ekspertas. Bet žinau, kad Lietuvai buvo atsakyta. Ši investicija buvo pernelyg didelė, nes ne tik laukiniai gyvūnai, nuo kurių galima pastatyti tvorą, yra ligos priežastis.
Žmonių elgesys pasienio ruože ir kitur taip pat lemia užkrato plitimą. Todėl ir buvo nuspręsta, kad tokia suma yra pernelyg didelė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.