Remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, iki 2023 m. pieno produktų vartojimas išsivysčiusiose šalyse turėtų didėti tik 9 proc., mėsos – 7 proc. Tuo tarpu besivystančiose šalyse skysto pieno poreikis gali augti 36 proc., o mėsos – 23 proc.
„Tam priežasčių yra daug, ten populiacijos augimo tempas yra visai kitoks nei išsivysčiusiose šalyse ir atitinkamai besikeičiantis vartojimo prioritetai, racionas. Į besivystančias rinkas turėtų krypti mūsų akys, ieškant būdų diversifikuoti eksporto struktūrą“, – sakė I. Genytė- Pikčienė.
Analitikės teigimu, skysto pieno importas Indijoje nuo 2000 iki 2014 m. augo nuo 80 mln. iki 140 mln. tonų, Kinijoje šis rodiklis beveik patrigubėjo – nuo maždaug 15 mln. iki 40 mln. tonų.
I. Genytė-Pikčienė teigia nemananti, kad Lietuvos gamintojai pavėlavo į tolimų besivystančių šalių rinkos dalybas, o pieno perdirbėjams ten atsiveria ypač didelės galimybės.
„Nebuvo galimybių, nebuvo suderinti diplomatiniai keliai. Ta rinka auga, jai pieno trūksta. Aš manau, kad ten potencialo daug. Kodėl to nebuvo daroma anksčiau? Turėjo didelę rinką pašonėje“, – teigė analitikė.
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad Lietuvos pieno gamintojai, nelaukdami Rusijos embargo, patys aktyviai ieškojo naujų egzotiškų rinkų: pavyzdžiui, lietuviškos kilmės pieno produktų eksportas į Vietnamą 2013 m. pirmąjį pusmetį siekė 1,6 mln. litų, o šių metų pirmąjį pusmetį – jau 36 mln. Mėsos eksportuotojams skverbtis į tolimas rinkas sekėsi sunkiau, tačiau ženkliai padidėjo žaliavinės mėsos eksportas į Honkongą (nuo 0,2 mln. litų 2013 m. pirmąjį pusmetį iki 3,6 mln. litų 2014 m. pirmąjį pusmetį).
Ekspertės nuomone, skverbtis į egzotiškų šalių rinkas Lietuvos gamintojams diplomatinėmis priemonėms ir biurokratinių kliūčių naikinimu turėtų padėti šalies valdžios institucijos.
Anot I.Genytės-Pikčienės, nuo Rusijos embargo labiau nukentės mėsos eksportuotojai, nes pieno gamintojai turi sukaupę pakankamai finansinių rezervų ištverti šį sunkų laikotarpį.
Lietuvai teko skaudžiausias Rusijos embargo smūgis tiek pagal santykinius rodiklius, tiek pagal absoliutinę jų vertę, tačiau apribojimų įtaką agroverslo sektoriai pajus nevienodai.
Mėsos sektoriui teko dvigubas - Rusijos embargo ir kiaulių maro smūgis. I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad šios šakos pelningumas 2008-2014 m. niekada neviršijo 1 proc. ir dažnai būdavo neigiamas, todėl nebuvo galimybių sukaupti finansinių atsargų. Iki embargo į Rusiją buvo įvežama apie 25 proc. žaliavinės mėsos, o skverbimasis į naujas rinkas buvo vangus, orientuotasi į pardavimų didinimą pažįstamose rinkose - Latvijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.
"Norėdami sumažinti Rusijos embargo padarinius, eksportuotojai aktyviai ieško naujų rinkų ir kliaujasi valstybės parama (...) kurią reikia vertinti atsargiai - verslui rinkos ekonomikos sąlygomis ne visai sąžininga laukti valstybės paramos, ji turėtų būti trumpalaikė ir skirta tik labiausiai nukentėjusiems sektoriams", - teigė I. Genytė-Pikčienė.
