Dar vaiką po Antrojo pasaulinio karo A Rastauską į Argentiną išsivežė tėvai. Sklandžiai, it svetima kalbinė aplinka nė nebūtų dariusi įtakos, lietuviškai kalbantis vyras dabar yra pensininkas, praeityje ilgus metus dirbo inžinieriumi didelėse tarptautinėse bendrovėse Argentinoje, tarkim, „Siemens“.
„Argentina jau daug metų vykdo populistinę politiką, visomis išgalėmis stengiasi, kad žmonės tik vėl už juos balsuotų.
Nemažai gyventojų yra bedarbiai arba mažai uždirba, tad artėjant rinkimams jiems didinamos ar skiriamos naujos pašalpos. Valdžia neapskaičiuoja, iš kur gaus tam lėšų. O gyventojai negalvoja apie pasekmes ir balsuoja už tuos, kurie tiesiog duoda. Taip yra daug kur pasaulyje“, - kalbėjo A.Rastauskas.
Ketvirtadienį nemokia paskelbtos Argentinos valdžia stoja piestu: šalis moki, tačiau koją pakišo į kompromisus nesileidžiantys kreditoriai - JAV rizikos fondai.
Buvęs Lietuvos garbės konsulas Argentinoje A. Rastauskas tikras, kad katastrofiška padėtis brendo jau seniai ir į ją šalį įstūmė pati Argentinos valdžia, labiau besirūpinanti savimi nei valstybės gerove.
Dabartinė šalies prezidentė Cristina Kirchner valdžią perėmė iš savo vyro, tad šalies valdymas nekinta jau 11-12 metų.
Pasak lietuvio, pinigai vis augančioms pašalpoms imami iš pensijų fondo, o tai verčia sunerimti žmones, kurie ilgainiui taps pensininkais.
„Vidurinei klasei priklausantys Argentinos gyventojai sunerimę dėl to, tačiau jie nėra dauguma. Dauguma – tie, kurie gauna pašalpas“, - dėl nevykusios politikos nuogąstavo A.Rastauskas.
Anot jo, į pragaištį stumia ir pakeistas įstatymas, leidžiantis valdžią rinkti vos sulaukus šešiolikos metų.
Kaip pasakojo A.Rastauskas, Argentinos lietuviai, kone be išimties, priklauso vidurinei klasei, tad ir juos paveikė aukšta infliacija ir nuolat kylančios kainos.
„Lietuviai mato, kad padėtis blogėja. O argentiniečių nuomonė ne visuomet sutampa su maniške. Yra tokių, kurie gina dabartinę valdžią. Jie laiko save patriotais ir pritaria, kai valdžia nacionalizuoja dideles privačias bendroves. Jie mano, kad viskas turi priklausyti visiems“, - kalbėjo buvęs garbės konsulas.
Jis kol kas nemato prošvaisčių, kad padėtis pagerėtų. Kitais metais Argentinoje vyks prezidento, kurio įtaka šalyje didelė, rinkimai. A.Rastausko manymu, nė vienas iš galimų kandidatų nepajėgus išvesti šalį iš pragaišties.
Ir dabartinė valdžia, anot lietuvio, nepadarė visko, kad būtų susitarta su kreditoriais.
„Kai tokios didelės senos skolos ir vyksta derybos, galima ieškoti būdų su kreditoriumi susitarti. Šalį valdantys žmonės ambicingi ir užsispyrę – nenori nusileisti“, - priežastį nurodė A.Rastauskas.
